Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Kas buvo vakar, kas yra šiandien ir kas bus rytoj? Mintys besiblaškydamos audrina emocijas. Juk tikrai dažnai jos neapleidžia mūsų, o sustabdyti akimirką būna sunku. Toks maloniai, emocingai besiblaškantis mintyse ir emocijose buvo susitikimas su rašytojomis Jolita Herlyn, Gina Viliūne ir Irena Buivydaite-Kupčinskiene. Šiandien laidoje „Tarp kabučių“ – su jomis ir apie jas. Plačiau klausykite pokalbio.
Pirma pasakojimo dalis:
Antra pasakojimo dalis:
Trečia pasakojimo dalis:
Ir kaipgi jos tapo rašytojomis?
Irena Buivydaitė-Kupčinskienė sako, jog kol buvo mokykloje, tikrai nebuvo literatė… „man netgi sakė, kad tu, Buivydaite, nerašyk, nes tau nesiseka, bet kai atvežiau savo pirmą knygą į leidyklą, sako kokia pavarde pasirašinėsim? Sakau, aš esu Kupčinskienė, o mergautinė pavardė Buivydaitė. Sako o, labai gera pavardė, tai va šitą pavardę ir imam, nes jeigu –ienė pasirašysit, tai skaitytojai pagalvos, ai pakilo kažkokia bobelė nuo puodų ir parašė kažkokį kūrinį nevertą dėmesio. Aš pati parašiau susilažinus“ – kalbėjo Irena Buivydaitė-Kupčinskienė.
Jolita Herlyn romanus pradėjo rašyti su šeima apsigyvenusi Hamburge. Ji ėmė kurti istorijas, kurių herojės – moterys, ieškančios savo kelio, mylinčios ir abejojančios, klystančios, bet nepalūžtančios. „Ko gero, rašymas mane išgelbėjo nuo depresijos, atvykus į svetimą šalį jau nebe pirmoje jaunystėje. Rašymas man nutiesė tiltus į Lietuvą – prasidėjo naujos pažintys, susitikimai“, – atviravo Jolita Herlyn.
Tuo metu Gina Viliūnė yra parašiusi keturis istorinius romanus. Rašytoja juokauja, kad jos dažna palydovė yra fantazija, nes „kai rašai šimtmečių senumo istorijas, gali jaustis ramiai – juk visi liudininkai yra mirę“. Gina Viliūnė yra daugybę valandų praleidusi dulkinuose archyvuose bei šimtus smalsuolių vedžiojusi po Vilnių ir kaip profesionali gidė atskleidusi jiems istorinius mūsų sostinės klodus.
Laidos viešnia Irena Buivydaitė-Kupčinskienė sako, kad jai rašyti apie meilę yra gera… „kai rašau apie meilę, aš pati lyg vėl grįžtu į savo jaunystę, ką aš jaučiau… Nesvarbu kiek mums metų, vis tiek tos meilės reikia, vis tiek tie virpesiai yra. Ir net atrodo suaugęs žmogus neturėtum daryt jokių kvailysčių, o jie daro“.
Jolita Herlyn atvirauja, jog dabar jai įsimylėjimas atrodo baisus dalykas: „aš nenorėčiau dar ką įsimylėti, nes išgyventi tą elektros kratomą šoką, vis tik tai yra ne taip paprasta.“ – šypsosi pašnekovė.
Laidą parengė Vida Grišmanauskienė.
