Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Kinijoje nuo naujojo koronaviruso mirė šeši medikai, o dar daugiau kaip 1,7 tūkst. yra juo užsikrėtę. Bendras mirusių Kinijoje per naujo koronaviruso epidemiją skaičius pasiekė 1 665. Kinija taip pat paskelbė, kad bendras patvirtintų užsikrėtimo virusu COVID-19 atvejų skaičius išaugo beveik iki 68 500. Pastarąsias dienas kas parą skelbiami infekuotų žmonių skaičiai smarkiai padidėjo, tarnyboms pakeitus diagnostikos metodus.
Vietnamas paskelbė karantiną keliose savo gyvenvietėse, kai buvo nustatyta naujų užsikrėtimo atvejų. Be to, Japonija tapo trečia šalimi, neskaitant Kinijos, užfiksavusia COVID-19 užsikrėtusio žmogaus mirtį. Užsikrėtusiųjų šiuo virusu iki šiol rasta daugiau kaip 25 šalyse.
Koks jausmas būti visai šalia viso epicentro ir savo kailiu patirti gyvenimą šalyse, kurios įšaldytos dėl viruso, kalbėjome su alytiškiu Dariumi Versecku, kuris šiuo metu gyvena Vietname, prieš tai pusmetį praleido Kinijoje.
DV: “Ne taip ir seniai persikėliau iį vieno didesnių miestų Da Nang Vietnamo viduryje į Ho Chi Minh, dar žinomą kaip Saigoną, kuriame buvo fiksuoti keli atvejai koronaviruso, tai matosi nuotaikos, yra užrašų kai kur prie viešbučių ar kitų aptarnavimo vietų, kad “atsiprašome, darbuotojai dėvi kaukes”. Netgi teko matyti užrašą prie vieno viešučio, kad Kinijos piliečiai jame nebus aptranaujami siekiant apsisaugoti nuo viruso.”
Lietuvoje mes ganėtinai atsipalaidavę, nors oro uoste sutinka merginos su kaukėmis ir informacija apie virusą, bet bendrai žmonės jaučiasi gana ramiai. Bet ten kur tu esi, tai visiška kasdienybė?
DV: “Iš tiesų, iš to, kiek daug aš sulaukiu klausimų draugų ar žiniasklaidos, Lietuvoje atrodo tam dėmesio skiriama tiek daug, o aplink mane, atrodo, tai tapo tam tikra kasdienybe. Dažnai mes dėl ko nors jaudinamės kelias dienas, ir tai galiausiai tampa mūsų gyvenimo dalimi, ir tada tas kaukės dėvėjimas ar dažnesnis rankų plovimas atrodo kaip ganėtinai kasdieniška veikla.
Visas Vietnamas ne taip seniai, praėjusią savaitę uždarė didelę dalį mokyklų ir universitetų. Viena provincija netoli sostinės Hanojaus, bus visa izoliuota, kaip pranešta, ten paskelbtas karantinas, kad virusas neplistų. Todėl labai daug žmonių, kurie planuoja keliauti, klausinėja, ar saugu keliauti į Vitenamą. Man atrodo, kad kol kas nereikėtų labai karščiuotis, kol kas yra 15 atvejų fiksuota.
DV: „Vietnamas turi apie 100 milijonų gyventojų, tad kai pagalvoji, 15 atvejų, aštuoni iš jų provincijoje, kuri praktiškai neturi turistų ir yra labai kaimiška. Tad aš galvoju, kad mums nereikėtų labai stipriai panikuoti dėl kai kurių šalių, tuo labiau, kad jie imasi labai daug ir rimtų priemonių, kurios man tikrai imponuoja. Vietnamui labai svarbu suvaldyti virusą ir jo plitimą ir iš ekonominės pusės. Tai vis dėlto yra šalis, kuri gyvena ir iš turizmo, turizmą tai paveiks neabejotinai, prekybą taip pat, tad matosi, kad metami labai dideli ištekliai, kad mirčių skaičius nedidėtų.”
O kaip patys gyventojai – vaikšto su kaukėmis, reaguoja kažkaip, ar jau pripratę ir tiesiog ramiai gyvena?
DV: „Aš matau nemažai žmonių su kaukėmis, bet reikia įvertinti tai, kad žmonių su kaukėmis visą laiką čia yra, nes tarša nemaža dideliuose miestuose, tai viena priežastis yra sunkiosios dalelės dėl transporto, bet yra padidėjimas žmonių su kaukėmis ir dėl koronaviruso.„
Kaukės Vietnamo gatvėse nėra stebuklas, kas pas mus nėra įprasta?
DV: „Taip, bet prieš du mėnesius persikėliau į Vietnamą iš Kinijos, turiu ten draugų, ten netgi Pekine, ir Šanchajuje situacija yra kardinaliai kitokia – įstaigos uždarytos jau gana ilgą laiką, baimės nuotaikos kur kas didesnės, bent iš to, kiek kalbuosi su draugais, kurie yra vietiniai kinai ar lietuviai ten gyvenantys, kiti europiečiai, tai ką girdžiu iš Kinijos, iš ten esančių žmonių, tai situacija yra ganėtinai nerami, juo labiau, kad skaičiai vis dar auga. Tai tos bendros nuotaikos pačioj Kinijoj gana liūdnos ir tai duoda nerimo.
„Aš Kinijoje buvau universitete kaip studentas, tas universitetas uždarytas jau trys savaitės ir žmonės, kurie su juo turi sutartis ir kurie jame turėtų vis dar studijuoti, yra didelėj nežinioj.
Kiek tos baimės yra iš tiesų – žiniasklaida mėgsta skambias antraštes, kiek užsikrėtė ir mirė žmonių, nors veikiausiai kokių nors įprastinių ligų tie skaičiai gali būti gerokai didesni. Bet naujas virusas visada kelia daug nerimo ir neša suirutę. Kaip tu vertini būdamas ten vietoje?
DV: „Iš vienos pusės gal ir džiaugiuosi tom skambiom antraštėm, nes jos padeda suprasti, kad problema rimta ir į ją reikia reaguot. Tai kuo greičiau mes visi pradedam reaguoti ir saugotis, tuo labiau sumažinam plitimo galimybę. Bet puikiai suprantu, kad kartais tai šiek tiek perspausta. Nors sunku pasakyti, kas yra perspausta, kai štai jau šiandien (ketvirtadienį) buvo pranešta, kad užkrėstų yra virš 60 tūkstančių. Aišku, didžioji dalis Kinijoje, kurios populiacija 1,4 milijardo, tai tas skaičius sąlyginai nedidelis, bet jeigu jis augs, tada ta problema yra.
Bet kita vertus, kai žmonės planuoja keliones ar apskritai savo tolimensį gyvenimą, tai nereikėtų taip stipriai reaguoti – tie skaičiai salyginai nedideli, jeigu žiūrime proporcingai pagal populiaciją, tai jeigu keliausite į Tailandą, kuriame 33 atvejai fiksuoti ar Vietnamą, kuriame 16 atvejų fiksuota – na vistik tai yra didelės valstybės, tai tai, kad toks skaičius atvejų yra fiksuotas nereiškia, kad jūs susirgsite, tuo labiau, kad visi bando apsisaugoti. Mes dažnai žiūrim į tai, kad toli ir pavojinga, bet ir Vokietijoj buvo fiksuoti keli atvejai, tai tikimybės gauti tą virusą yra tiek Europoje, tiek Azijoje, tad aš į tai ramiau žiūrėčiau.„
FM99 pasakojo Darius Verseckas, šiuo metu esantis Vietname.
Tokijo olimpinių žaidynių organizatoriai tikina, kad renginys, kaip ir planuota, liepos 24 -rugpjūčio 9 dienomis įvyks. Tačiau dėl koronaviruso atšaukta Barselonoje turėjusi vykti didžiausia pasaulyje mobiliųjų technologijų mugė. Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad pasaulio naftos paklausa šį ketvirtį pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį sumažės dėl koronaviruso poveikio Kinijos ir viso pasaulio ekonomikai. Koronaviruso epidemija gali šiais metais pakenkti pasaulio ekonomikos augimui, sekmadienį perspėjo Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgieva, tačiau pridūrė, kad vėliau galima tikėtis ir staigaus bei spartaus ūkio atsigavimo.
Briuselyje praėjusią savaitę vyko neeilinė Europos Sąjungos ministrų taryba, kur tartasi dėl koronaviruso protrūkio suvaldymo. Nerimaujama, kad gali sutrikti vaistų, kurių komponentai gaminami Kinijoje, tiekimas, sako posėdyje dalyvavęs Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Šalys narės sutarė, kad ES labai svarbu į kovą su koronavirusu įtraukti kuo daugiau farmacijos pramonės ekspertų, nuolat vykdyti rinkos produktų analizę. Ministrai taip pat diskutavo apie tai, kad skleidžiama informacija turi būti pagrįsta įrodymais ir kaip svarbu suvaldyti tikrovės neatitinkančias žinias, kad būtų sumažinta nepagrįsta panika.
Be to, valstybės narės sutarė, kad būtina stiprinti finansavimą siekiant suteikti pagalbą mažiau išsivysčiusių trečiųjų šalių gyventojams. Prieš šį pasitarimą kalbėta, jog ministrai gali kelti klausimą dėl sienų kontrolės grąžinimo, kad ligos plitimą būtų galima kontroliuoti Šengeno erdvėje. Dėl to sprendimų nepriimta, tačiau akcentuota, jog bus stiprinamas gyventojų informavimas apie koronavirusą ir kada reikėtų sunerimti dėl simptomų.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro teigimu, Lietuva priskiriama labai mažos rizikos šalių. Gyventojams rekomenduojama tinkamai plauti rankas, vengti liesti rankomis veidą, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo.
Nuo sausio 27 dienos į gydymo įstaigas Lietuvoje dėl koronaviruso įtarimų kreipėsi 32 asmenys. Penkiems iš jų paimti laboratoriniai tyrimai dėl šios ligos, keturių rezultatai buvo neigiami, vieno rezultato dar laukiama. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad grėsmė, jog koronavirusas gali patekti į Lietuvą, yra „labai reali“. Anot jo, dabar stebima oro uostuose, bet tikrai neatmestina galimybė, kad teks tas priemones plėsti.
Įsitraukti į koronavirusinės infekcijos tarptautinius tyrimus ketina ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
