Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox „Pirmą kartą per nepriklausomybės laikotarpį pradedame patirti tokį poveikį, kai mūsų visuomenėje imigracija į šalį pradeda augti ir sudaryti reikšmingą dalį. Iki šiol visada turėjom daugiau iššūkių su išvykstančiais mūsų šalies piliečiais į kitas ES šalis,“ – pasakoja Tarptautinės Migracijos Organizacijos Vilniaus biuro vadovas Eitvydas Bingelis.
2019 metais pirmą kartą migracija į Lietuvą buvo pozityvi. 2020-aisiais tiek dėl kovido, tiek ir dėl Brexit’o lietuvių sugrįžo daugiau nei išvažiavo.
„Pireš kokius 4-5 metus turėjom apie 40 000 užsieniečių gyvenančių Lietuvoje, o šiemet liepos 1d. Duomenimis Lietuvoje gyvena 145 000, daugiau nei 5% šalies populiacijos,“ – pasakoja E.Bingelis. Tai daugiausiai lėmė karas Ukrainoje – augimas palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu apie 60%.
Jau ir iki karo daugėjo darbo migrantų, trečiųjų šalių piliečiai atvyksta į Lietuvą dirbti įvairiuose sektoriuose. Kita dalis buvo atvykstantys baltarusiai, perkeliamos įmonės, ir pan.
„Dėl vienokių ar kitokių priežasčių vis daugiau matysime atvykstančių,“ – neabejoja TMO vadovas Lietuvoje.
Sutinkame atvykstančius skirtingai, o ir jie patys elgiasi priklausomai nuo to, kaip atvyko į šalį. Buvo ir anekdotinių situacijų, kuomet sirai pabėgo nuomotu autobusu, atsivežti pagalbininkai afganistaniečiai taip pat paliko Lietuvą. Kitur išvykdavo dauguma atvežtų trečiųjų šalių piliečių.
„Labai atskirčiau migrantus, kurie perkeliami ES pagal susitarimą“, – aiškina E.Bingelis. – „Kai žmonės begdami iš savo šalių buvo perkeliami į kitas šalis, tai buvo ne visai jų noru. Kai nusprendžiame kur nuvažiuoti, tai renkamės kažkokį socialinį kapitalą, draugus, šeimas ir jei pakliūni kitur, tiesiog sieki važiuoti ten, kur planavai“.
Visai kitokia situacija yra su dabar atvykstančiais darbo migrantais, kurie atvažiuoja čia dirbti. Skirtingų migrantų grupių labai daug – pabėgėliai, neteisėti migrantai, sugrįžę į Lietuvą iš darbo ES, atvykę ES piliečiai, todėl įsivaizdavimas kas yra migrantai labai skirtingas pagal tai, su kuo esame susidūrę.
„Kaip visuomenė mobilizavosi Ukrainos karo situacijoje, tai yra neįtikėtina, keli milijonai karo pabėgėlių ir nereikėjo jokių pabėgėlių stovyklų. Neįtikėtinas visuomenės solidarumas parodė, kad kaip visuomenė gali padaryti labai daug,“ – džiaugiasi E.Bingelis.
Darbo migracija yra atskira kategorija, žmonės dirba, moka mokesčius.
„Darbas yra vienas svarbiausių momentų, kuris leidžia įsilieti į visuomenę, tačiau kokios sąlygos sudaromos dirbti – tai yra politizuoti dalykai ir kiekviena šalis renkasi, kaip juos tvarkyti,“ – aiškina TMO Vilniaus biuro vadovas.
„Valstybės ir migrantų interesai turi būti subalansuoti, sprendimus turi priimti pati valstybė, kokia jos migracijos politika,“ – sako E.Bingelis.
Klausykite plačiau!
