Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Ant stalo būdavo viskas, kas yra iš gamtos – dievulis užaugino ar žmogus darže ir miške lauke, pasakoja Lietuvos etnografinio muziejaus muziejininkė Rasa Žumbakienė.
Kas yra Kūčia, kaip tiekdavo silkę ir kam ant stalo riešutai?..
Miežinis alus, miežiai, duona juoda, rugys, kūčia, kviečiai, avižinis kisieliis, avižos, vardija R.Žumbakienė.
„Tie patiekalai Kūčių vakarienės metu kaip ir aukojami, tikimasi, kad bus visi geri metai, kad kitų metų derlius taip pat bus puikus, “ – pasakoja muziejininkė.
Kūčia yra apeiginis patiekalas, vienas archaiškiausių – tai mirkyti grūdai, užpilti aguonų pienu, pagardinti medumi ir simbolizuojantys gerą gyvenimą ir turtus.
Ant stalo ir visa ciela silkė, kuria nusipirkę pas žydą dėdavo su visa „skūra“ ir be užpilų, nes ne visada buvo ko užpilti. Silkė užpilta tik aliejumi, apdėta svogūnais, ją supjaustydavo į tiek gabalėlių, kiek žmonių prie stalo ir dalindavosi, valgydami su juoda duona.
Šalia aguonpienis, kurį gerdavo užkąsdami kūčiukais arba kūčiukus įsidėdavo į aguonpienį ir valgė mirkytus, ypač tie, kas neturėjo dantų!
Ant stalo ir pupos, riešutai, obuoliai, jeigu nėra obuolių, žmonės padėdavo džiovintų obuoliukų, taip pat būtinai medus ir grybai – visa tai kas yra gamtoje. Riešutai ne tik valgyti – jie reikalingi burtams!
Kalėdaičiai puošti rūta, kuri yra katalikų tradicinis augalas, lydintis mus nuo gimimo iki mirties.
Prie stalo susirinkusi šeimyna dalindavosi gerumu, linkėdavo vieni kitiems sveikatos ir ragaudami patiekalų tikėjosi, kad kiti metai bus geri, derlingi ir kad po metų visi sveiki gyvi vėl susitiks prie tradicinio Kūčių stalo.
