Klausyti gyvai

17:00 - 17:30

Gyvas miestas

Ukraina, Olena: „Mes taip ir nesuprantam, kas davė rusams teisę spręsti mūsų šalies likimą“

Prenumeruokite FM99 radijo podkastą: Applepodcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | BreakerAnchor|Pocket Casts| Anchor|Castbox|Overcast

FM99 toliau kalba su Ukrainos žmonėmis – Olena Zarichna, mokyklos direktoriaus pavaduotoja Ternopilyje.

Olena Zarichna, Ternopilis, Ukraina

Olena, gyvenate Ternopilyje?

Taip, gyvenu Vakarų Ukrainoje.

Kokia situacija šiandien pas jus?

Šiandien visą dieną buvo ramu, ir naktį nebuvo sirenų, mes manom, kad dėl derybų.

Kaip žmonės jaučiasi. Vakarinėje dalyje dar ramiau, pas jus važiuoja žmonės iš kitų miestų?

Taip, mes priimam žmones iš kitų miestų, aš irgi laukiu draugės iš Kijevo, ji iš užsienio, bet negali grįžti namo, atvažiuoja pas mane. Mes padedam kitiems, pas mus parduotuvėse ramu, šiandien buvau prekybos centre, produktų yra, žmonės ramūs, vaikšto ir po miestą.

Mačiau mašiną, kurią tikrino patruliai, bet viskas ramiai, be jokios agresijos.

Rusų armijos jūs dar nematėt?

Ne, nebuvo pas mus, ir diversantų nėra, nesigirdėjo ir šaudymų mieste. Pas mus bijo.

Kaip žmonės gyvena, normaliai, mokyklos, įmonės dirba?

Mokyklos nuo ketvirtadienio atostogose, dviems savaitėms paskelbė, aš mokyklos direktoriaus pavaduotoja, pirmą dieną dar online pamokos buvo, dabar jau ne, vaikus kas į užsienį, ką į kaimus išvežiojo, toliau nuo miesto. Parduotuvėse viskas ramu, viskas dirba, produktai yra, trūkumo nepastebėjau, jau išnyko eilės vaistinėse, žmonės kiek nusiramino. Bet vakar buvo labai neramu, penkis kartus kaukė sirenos, bėgiojom į slėptuvę, bet kol iki mūsų priskrenda, raketas jau numuša, mums pasisekė, kad mes vakaruose.

Kokios žmonių nuotaikos?

Įvairios nuotaikos, vieni labai bijo, verkia, kiti laikos, dar kiti pasiruošę eiti – pas mus labai ilgos eilės užsirašyti į teritorinę gynybą. Mano vyras jau dvi dienos kaip išėjo kariauti, kai užsirašinėjo, sakė, kad labai ilgos eilės, reikia ilgai stovėti, kad užsirašyti į teritorinę gynybą. Bet dabar jis jau išvažiavęs kažkur toli, nežinau kur jis, bet ryte skambino, kažkur karinių veiksmų zonoje. Žmonės nebijo kariauti, nori kovoti už savo laisvę, nes mes taip ir nesuprantam, kas davė rusams teisę spręsti mūsų šalies likimą. Mes laisvi žmonės, mes nepasiruošę jiems tarnauti.

Turbūt matote vakarų šalių reakcijas, kurių vis daugiau, ekonominės sankcijos, kurios taikomos.

Žionot, man tai labai malonu ir Ukrainai tai labai svarbu jausti palaikymą, mes jaučiam palaikymą ir paprastų žmonių. Ir feisbuke, aš turiu labai daug pažįstamų iš projektų, turbūt nebuvo nei vieno pažįstamo užsienyje, kuris nepaklaustų ar aš saugi. Taip, aš saugi čia, bet ne visi Ukrainoje. Žmonės jaudinasi, tos sankcijos turi suveikti, turi palaikyti Ukrainą. 

Mums labai reikia uždaryti oro erdvę virš Ukrainos, nes čia žemėje, mums užtenka pajėgų, mūsų vyrai drąsūs, jie kovoja, jie labai motyvuoti, galų gale jie ant savo žemės. Ir šiandien mačiau video, kur rodo Berdianską, kurį paėmė rusai, ten jau rusų valdžia, bet žmonės eina su vėliavomis ir jie šaukia eikit namo, čia mūsų žemė. Ir žinot, stebėtina, bet jie šaukia tai rusiškai. Visiškas melas, kad pas mus rusu engė. Jūs girdite, aš kalbu rusiškai, aš užaugau su rusų kalba, nors mano gimtoji ukrainiečių kalba. Aš manau, tai teisinga, kad kiekvienas turi mokėti ukrainiečių kalbą. Todėl nieko stebėtino, kad čia kalba rusiškai, ir niekas dėl to neprikaišioja, ir Vakarų Ukrainoje kalba rusiškai, jiems irgi niekas nepriekaištauja. Taine prižastis kariauti.

Mums nori nubausti už mūsų meilę laisvei, už tai, kad norim būti nepriklausomi, už tai, kad norim būti NATO, Europoje. Mūsų žmonės daugiau keliavo, negu Rusijos, rusai Turkija – Egiptas, Turkija – Egiptas, o mes galėjom daugiau važinėti, sprendžiu pagal save, apvažiavau jau beveik visą Europą. Aš nenoriu taip, kaip ten, aš noriu kaip Britanijoje, kaip Vokietijoje, kaip Švedijoje, nes ten kitokios nuotaikos, kitokie žmonės, santykiai kitokie. Mes turim to mokytis, mes neturim grįžti į viduramžius pas rusus. Jie gyvena viduramžiuose. Negaliu kalbėti apie paprastus žmones, ten irgi visokių žmonių yra, bet jie neturi teisės spręsti mūsų likimo.

Ko tikitės iš šiandienos derybų?

Neturiu didelės vilties, kad šiandien kas nors išsispręs, manau mums siūlys ką nors, su kuo mes negalėsim sutikti.  Mes nenorim atiduoti žemę. Jie gi užėmė Pietų Ukrainą, niekas gi nėjo pas juos kariauti dėl Krymą, dėl Donecko, Luhansko, mes tiesiog laukėm, kada tie žmonės patys sugrįš, ir jie norėjo sugrįžti, nes ten buvo sunku, labia sunki situacija, su žmonėmis elgėsi ne taip, kaip Ukrainoje, jie galvojo, kad bus gerai, o buvo kaip Padnestrėje, kaip Abchazijoje, kur jau prarastos žemės, prarast žmonės. O mes nenorim būti prarasti, mes norim būti tokie, kokie norim.

Tad aišku, viltis yra, yra tikėjimas, kad negalime prapulti, mūsų vyrai neleis paklusti Rusijai, mes labai tuo tikim.

FM99 kalbėjo su Ternopilio gyventoja Olena Zarichna.

Kateryna iš Dniepro miesto Ukrainoje: Ką jūs užsienyje galite padaryti, tai pasirūpinti pabėgėliais

4 karo diena, Kijevas – pasakoja Andrii Bystrov

Mariya, Charkivas: „Šviečia saulė, labai norisi gyventi ir labai norisi, kad visa tai kuo greičiau baigtųsi“

Andrii Bystrov iš Kijevo: Mieste veikia diversantai, kai kurie persirengę teritorinės gynybos uniformomis

Mariya Yasenovska iš Charkivo. Link miesto skrenda bombonešiai

Serhii Karelin: Rodau nuotraukas, o šeima netiki – “Per televiziją nerodo, Putinas gi sakė, kad nešaudys civilių”


Marija iš Charkovo: tikėjausi, kad kažkas bus, bet nesitikėjau, kad bus taip…

Andrej Melnik (Kremenčiukas, Ukraina): Prasidėjo viskas nuo panikos

Kitos naujienos

Pramogų parke „Tarzanija“ bei restorane-viešbutyje „Dzūkijos dvaras“ veikiančios įmonės bei asmenys neįtr...

Sakoma, kad „visi keliai veda į Romą“. Matyt, ir atvirkščiai – keliai veda ir į Alytų, kur v...

Rugsėjo 24 d., šeštadienį, 17 val. Alytaus kraštotyros muziejus pristato skulptoriaus Saadios Bah...

Naujojo BC „Wolves“ krepšinio klubo ambasadoriai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai nudžiugino Alytaus m...