Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Į Lietuvą atvykęs Dnipro miesto Mečnikovo ligoninės traumatologas Ukrainos Pavel Mingalev dalijasi patirtimi, kurios intensyvumas ir žiaurumas sunkiai suvokiamas taikos metu gyvenančiam žmogui.
Kartu su juo studijoje viešėjo ir chirurgas traumatologas Virgilijus Leketas sugrįžęs iš misijos Ukrainoje.
Pasak gydytojo Virgilijaus Leketos, į Ukrainą jis vyko kartu su Lietuvos gydytojų delegacija – susipažinti su karo medicina, pagalbos organizavimu ligoninėse bei chirurgų kasdienybe. Tai, ką išvydo Dnipro ligoninės skubios pagalbos skyriuje, pašnekovą pribloškė.
„Per vieną naktį pamačiau daugiau, negu per visą savo praktiką Lietuvoje,“ – sakė Virgilijus Leketas.
Dnipro Mečnikovo ligoninė yra viena svarbiausių traumų gydymo įstaigų rytų Ukrainoje. Čia per parą gali atvežti dešimtis sunkiai sužeistų karių ir civilių, daugiausia – naktį, kai fronto linijoje būna aktyviausi apšaudymai.
Ukrainos chirurgas turi viltį
Pavel Mingalev šiandien – jaunas, trečius metus dirbantis traumatologas. Tačiau jo patirtis prilygsta dešimtmečių stažui.
Pokalbio metu Pavel Mingalev pabrėžė, kad svarbiausias klausimas nėra vien žemės plotai ar fronto linija. Ukrainiečiai, anot jo, nepaisant nuovargio ir ketvirtus metus trunkančio karo, išlaiko tvirtą moralę, viltį ir norą kovoti toliau.
„Teritorijos – tai žmonės. Kaip mes galime juos atiduoti? Sulopyk mane, turiu pareigą grįžti į frontą“, – taip dažnai kalba pacientai, vos atgavę sąmonę po operacijų“ – sako Pavel.
Paklaustas, kokia jo didžiausia viltis, chirurgas Pavel atsako nedvejodamas: „Mūsų viltis – Ukrainos Krymas. Tikime, kad virš jo vėl plazdės ukrainietiška vėliava.“
Nors realybė yra žiauri, o nuostoliai – milžiniški, ukrainiečių tautos ryžtas neblėsta. Plačiau apie karo mediciną klausykite pokalbio. Pašnekovus kalbino Liudas Ramanauskas.
