Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Apibendrinant situaciją praeitą savaitę, praėjus dviem savaitėms po įvedimo, stebėjome pirmuosius gruodžio viduryje įvestų papildomų karantino priemonių efektus. 2021 m. sausio 11 d. ryto duomenimis, 14 dienų sergamumo rodiklis Lietuvoje yra 1 040 naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų (prieš savaitę šis rodiklis buvo 1 226), 7 dienų naujų atvejų vidurkis yra 1 780 (prieš savaitę – 2 232), o teigiamų tyrimų dalis yra 14,5 % (prieš savaitę – 21,7 %). Rodikliai šiuo metu yra kaip lapkričio paskutinės savaitės,skiriasi tik judėjimo kryptis: „pandemijos pagreitis“ Lietuvoje yra neigiamas 10 dienų ir šiuo metu yra -20 %, t. y. tiek paros atvejų skaičiaus, tiek teigiamų tyrimų procento savaitės vidurkis sumažėjo bent 20 %, palyginti su ankstesne savaite.
„Šiandien nebuvo priimti kokie nors sprendimai dėl pokyčių, nes dar anksti daryti kokius nors sprendimus”
Užsikrėtusių koronovirusu (COVID-19) žmonių per savaitę sumažėjo penktadaliu, bet švelninti karantino sąlygas dar anksti, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Lietuva Europoje dar išlieka tarp pirmaujančių pagal užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičių, bet tam tikras pozityvas – epideminė kreivė pradėjo keistis į gerąją pusę ir savaitinis užsikrėtusių asmenų skaičius jau mažėja. Taikant dabartines priemones kritimas yra minus 20 procentų“, – po Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio pirmadienį sakė A. Bilotaitė.
Pasak jos, VESK pirmadienį nesvarstė galimybės švelninti karantino sąlygų, peržiūrėti ribojimus planuojama sausio 17 dieną. Ministrė teigė negalinti išskirti, kokie ribojimai galėtų būti švelninami, nes sprendimus siūlys ekspertai, o ne politikai.
„Šiandien nebuvo priimti kokie nors sprendimai dėl pokyčių, nes dar anksti daryti kokius nors sprendimus. Sausio 17 dieną mes tikrai galėsime išsamiau ir aiškiai vertinti situaciją, pačius skaičius ir pagal tai priimti atitinkamus sprendimus dėl karantino ribojimo pavyzdžių“, – teigė ministrė. „Apibendrinant galima teigti, kad mes einame tikrai teisingu keliu ir būtina išlaikyti dabartinius ribojimus, nes tokie pavyzdžiai, kurie yra Čekijoje ir Airijoje, kur pagerėjus situacijai buvo nuspręsta atlaisvinti sąlygas parodė, kad po tų sprendimų epideminė kreivė šovė į viršų“, – kalbėjo A. Bilotaitė. Jos duomenimis, apribojus gyventojų judėjimą tarp savivaldybių, gyventojų mobilumas krito 79 proc., bet dar yra didesnis nei per pirmąjį karantiną pavasarį.
Lietuvos vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė pažymėjo, kad mažėja tiek bendras naujų COVID-19 atvejų skaičius, tiek procentinė užsikrėtusiųjų dalis nuo visų tyrimų, tačiau ji ragino neskubėti džiaugtis rezultatais, nes tai trumpo laikotarpio duomenys.
„Prieš savaitę sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų siekė 1226, šiandien tai yra 1005 atvejai, bet tai vienas didžiausių sergamumo rodiklių Europoje. Kitas rodiklis – teigiamų testų dalis nuo visų atliktų tyrimų, mes matome, kad yra pokyčių, jei prieš savaitę teigiamų atvejų dalis sudarė 21 proc., šiandien turime 15 procentų“, – kalbėjo L. Ašoklienė. Tačiau vyriausioji epidemiologė pabrėžė, jog, nors tai yra pokytis, kurio laukta, skaičiai mažėja tik savaitę.
