Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
2015- ieji metai paskelbti Vystomojo bendradarbiavimo metais. Tai paskutinieji tūkstantmečio vystymosi tikslų, dėl kurių buvos susitarta dar prieš penkiolika, įgyvendinimo metai bei metai, kai tarptautinė bendruomenė susitarė, kaip kovoti su skurdu besivystančiose šalyse. Prieš pora metų atlikus „Eurobarometro“ apklausą paaiškėjo, kad daugiau nei 80 % apklaustųjų mano, kad parama vystymuisi yra svarbi, o 60 % mano, kad turėtume jos teikti daugiau. Du trečdaliai mano, kad kova su skurdu besivystančiose šalyse turėtų būti vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų. Tuo tarpu pusė respondentų teigė, kad jie visiškai nežino, kam Europos Sąjunga teikia paramą.Kas yra vystomasis bendradarbiavimas, kaip mes prie jo prisidedame ir ar tai darome, kalbėjom su Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo departamento direktore Violeta Motulaite.
Pasaulyje 800 milijonai žmonių gyvena žemiau skurdo ribos
Anot pašnekovės, labai svarbu suprasti, kad vystomasis bendradarbiavimas tai i6sivys2iusių šalių užsienio politikos dalis, tai pastangos sumažinti skirtumus tarp išsivysčiusių ir besivystančių ar neišsivysčiusių šalių. O tuo pačiu tai ir kova už taiką, stabilumą. Mažinamas skirtumas užtikrina galimybę tose šalyse saugiai gyventi, saugiai keliauti, dirbti. Šiuo metu pasaulyje per 800 milijonai žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Tarptautinis skurdo ribos rodiklis – 1, 25 JAV dolerio per dieną. Tokiame skurde Lietuvoje gyvena labai mažai žmonių. Šiandienos aktualija – į Europą plūstantys pabėgėliai. Tai žmonių bėgimas nuo karo, sunkių gyvenimo sąlygų ar net bado.
Lietuvos parama kitoms šalims didėja
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, nuo 2004 metų, šalies parama padidėjo penkis kartus ir geografija išsiplėtė į dvidešimt šalių. Šalis tapo donore. Anot pašnekovės, pagalba yra kelių krypčių – viena jų humanitarinė, pagelbėjant šalims, kurios nukentėjo nuo įvairių gamtos stichijų. „Šiais metais didžiausia humanitarinė pagalba suteikta Ukrainai, kenčiančiai nuo karinių veiksmų bei pabėgėliams iš Sirijos” – sako V. Motulaitė.
Kita pagalbos rūšis – tai ekspertų patyrimo perdavimas kitų šalių specialistams. Dažniausiai tai Rytų kaimynystės šalys – Ukraina, Moldova, Azerbaidžianas, Gruzija, Armėnija. Taip pat teikiama pagalba Balkanų šalims, pavyzdžiui Turkijai.
„Kalbant apie pagalbą pabėgėliams plūstantiems į Europą, svarbu suprasti, kad tai pagalba ne tik pabėgėliams, kad būtina atkreipti dėmesį į sąlygas, kuriose jie gyvena, jas keisti, kad žmonės galėtų gyventi savo šalyse. Pagalba svarbi ir mums, siekiant gyventi saugiai”, – sako pašnekovė.
Lietuva yra įsipareigojusi vystomajam bendradarbiavimui skirti 0,33 poc. bendrojo nacionalinio produkto, tiesa, šiuo metu šis skaičius tesiekia 0,1 proc. BNP.
Savanorystės galimybės nėra išvystytos
Savanorystės idėja Lietuvoje nėra labai paplitusi. Ir tai ne tik pačių žmonių problema. Šalyje nėra fondo, galinčio padėti savanoriams pasiekti pagalbos reikalaujančias, nėra vieningos informacijos bazės. Tai ateities darbai.
Šiuo metu yra patvirtintos naujos vystymosi gairės iki 2030 metų, papildytos naujais elementais, leidžiančiais kiekvienam žmogui tapti vystomojo bendradarbiavimo dalimi. Naujame plane numatytas rūpinimasis aplinka, kurioje gyvename ir patys. Taigi, kiekvieno pastangos būtų naudingos paprastuose kasdieniuose dalykuose, tokiuose kaip atliekų rūšiavimas ar elektros taupymas. Kiekvieno mažas žingsnis kasdienybėje gali tapti didelio tikslo dalimi.
Reportažą parengė Vida Grišmanauskienė
