Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox „FM99” susitinkame laidoje „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje” šį kartą pasikalbėti apie knygas ir skaitymo džiaugsmą. O gal – kančią? Ar vaikai, jaunimas mėgsta skaityti? Kokios knygos dažniausiai atsiduria jų rankose? Dažniau imame skaityti tradicinę knygą ar populiaresnės elektroninės versijos? Audio knygos?
Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų ieškome su studijoje viešinčiomis Alytaus jaunimo centro Jaunųjų žurnalistų kursų narėmis Milda ir Livita bei Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus bibliotekininke Daina Krukoniene.
Suaugusiesiems geriausias vaistas nuo niurnėjimo – vaikiška knyga
„Plėšikas Hocenplocas” – puikiausia knyga, skaityta vaikystėje, kurią rekomenduoja perskaityti bibliotekininkė Daina, kasdien besidarbuodama Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje ir sutikdama daugybę skaitytojų. Moteris su šypsena pataria kiekvienam suaugusiajam bent kartą per metus paskaityti vaikišką knygą, kad daugiau šviesos ir džiaugsmo pajustų, mažiau paniurę būtų.
Jaunuosius skaitytojus Daina skatina nebijoti mėginti įvairių žanrų literatūrą, pačias įvairiausias knygas, – juk jų tiek daug, tiesiog neišsemiamas lobynas, tad patinkančią tikrai gali atrasti kiekvienas žmogus. Kalbėdama apie knygų svarbą bibliotekininkė primena istorijos vingius, kai net koncentracijos stovyklose knygos buvo ypatingai saugomos, slepiamos, slapta skaitomos, o ką jau kalbėti apie didelę naudą kūrybiškumo skatinimui, kalbos lavinimui, žinioms…
Nors šiuo metu galima atrasti įvairių formų literatūros: audio, grafinės, skaitmeninės knygos, visgi mėgstamiausi ir skaitomiausi išlieka tradiciniai popieriniai puslapiai, – pasakoja D. Krukonienė.
Aštuonios knygos per mėnesį
Labai didelę įtaką vaikų norui skaityti daro tėvai, sako Livita Kuncaitė, nuo vaikystės mėgstanti knygas, o per sausio mėnesį jų perskaičiusi net aštuonias! Kaip suspėti, jeigu tenka ir pamokas lankyti, ir namų darbus atlikti, ir popamokinės veiklos daugybė, o kur dar namų pareigos…?
Tikrai įmanoma, sako Livita ir pasakoja, kad knygų skaitymui ji skiria vakarus. Atsitinka ir taip, kad prisėdus prie ypatingai įdomios knygos, sunku nuo jos atsiplėšti, tad gulti kartais tenka nueiti ir tikrai vėlai. Bet knygos merginai nuostabios ne tik dėl to, kad jose daugybė įdomių istorijų, bet ir žinių, – net rašinėlius mokykloje rašyti lengva – kol mažiau skaitantys bendraklasiai mąsto, ką parašyti, Livita nespėja užrašyti daugybės minčių.
Tai – skaitymo privalumai, neabejoja aštuntokė. Tačiau užsimena ir apie tai, kad poezija nėra pats mėgstamiausias literatūros žanras – gal todėl, kad reikia daug mąstyti, ieškoti perkeltinių prasmių, paslėptų minčių… Tad šiame gyvenimo etape moksleivė renkasi skaityti prozą.
Taip, tai visiems mums žinomas Haris Poteris!
Milda Jacevičiūtė pasakoja: „Visi juk turime tą vieną filmą, serijas, serialą, knygą, knygų sagą, kurie niekada nepalieka mūsų širdžių, kad ir kiek kartų skaitytume ar žiūrėtume. Aš turiu ir knygų sagą, ir filmų sagą. Tai visiems mums žinomas Haris Poteris. Jau 10 metų, kaip kiekvienais metais peržiūriu visus filmus. Knygas esu irgi skaičiusi, ir jas perskaičiau greitai, nes man buvo malonu. Kiekvienais metais patiriu ir tą patį liūdesio jausmą, žinant, kad viskas baigėsi”.
Visada tiems fanams gi norisi daugiau: „Žiūrėdama filmą, aš labai į jį įsijaučiu. Taip pat buvo ir su knygomis, man jos paliko pačias geriausias emocijas ir, kai jas perskaičiau, iškilo tas visiems pažįstamas klausimas: „O kas dabar?“
Ši istorijos magija niekada nepaliks mano širdies. Galbūt šios knygos autorė J. K. Rowling ir nežino, kad, praėjus tiek laiko, jos istorija dar vis tvyro tarp mūsų. Net ir paaugę žmonės vis dar žiūri tas serijas bei skaito knygas, nes jos pasakojimas yra užburiantis.” – sako Milda ir priduria, kad labai apsidžiaugė, pamačiusi naują knygą „Haris Poteris ir prakeiktas vaikas“.
Tačiau laikui bėgant Milda suprato, kad tai tik pjesės scenarijus. „Žinoma, tą knygą nusipirkau ir laukiu laiko perskaityti, bet tai nėra tas pats. Bet kai pamačiau, kad bus kuriamas filmas, manyje įsižiebė to vaiko ugnelė, tačiau ir toji greitai išblėso”, – kalba „FM99” viešnia.
Oficialių žinių nėra, ir M. Jacevičiūtė nemano, kad ši istorija tęsis toliau, kadangi „prieš nemažai metų autorė pasakė norinti užbaigti serijas. Nors autorė ir yra sukūrusi daug panašių knygų, niekas niekada nepakeis šio pasakojimo bei jo magijos. Tiesą sakant, nežinau, ar kada nustosiu skaityti tas knygas arba žiūrėti filmus. Net jeigu nieko naujo ir neatsiras, šis pasakojimas man visada bus labai svarbus”, – sako Milda Jacevičiūtė.
