Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Vaikystės pyragas gardžiausias, vaikystės spalvos ryškiausios, vaikystės Kalėdos džiaugsmingiausios! Juk tiesa? Tas neapsakomas stebuklo laukimas, žėrinčios eglutės kvapas, šurmulys namuose… Kokios nuostabios tai akimirkos!
Apie tai, kokios yra Šv. Kalėdų vertybės ir tradicijos vaikų akimis, „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje” laidoje susitikome pasikalbėti su AJC Jaunųjų žurnalistų kursų narėmis Milda Jacevičiūte, Saule Sidaraite bei Vėjūne Vislavičiūte. „FM99” studijoje vieši ir Šv. Benedikto gimnazijos penktokai Mindaugas Kačinskas, Vilnė Valiukevičiūtė, Rebeka Stanevičiūtė, Andrėja Juozapavičiūtė. Leiskimės į prieššventinį pokalbį drauge!
Kalbant apie didžiųjų metų švenčių laukimą, „FM99” jaunieji svečiai sako, kad Kūčios ir Šv. Kalėdos yra ypatingos, seniai laukiamos, tad ne vienas jų jau ir namus pasipuošę! Pirmoji mintis, ateinanti kaip atsakymas į klausimą „ko labiausiai laukiate per Šv. Kalėdas?” – dovanų!!! Tačiau vaikai labiausiai pabrėžia bendrystę, laiką su šeima, šnekučiavimąsi be skubos, ruošimąsi drauge: tvarkymąsi, maisto gaminimą, eglutės puošimą… Tikras, ramus, lėtas buvimas kartu su artimaisiais – didžiausia vertybė ir dovana ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams.
Apie kalėdinę mugė Londone ir kalėdinį jausmą namuose pasakoja M. Jacevičiūtė: Su šeima nusprendėme nuvykti į Londoną. Ir viena iš vietų, kurią norėjome aplankyti, buvo Kalėdinė mugė. Vos įėję per vartus, pamatėme pilna atrakcionų, lempučių, parduotuvyčių, žodžiu, visko labai daug. Man, žinoma, labiausiai rūpėjo pramogos. Pirma su sese apžvelgėme visą mugę, kuri iš tiesų yra labai didelė. Tada išsirinkome kelias mūsų akį patraukusias karuseles. Nuėjome į vieną karuselę, kurioje tave užkelia taip aukštai, kad net matosi visas Londonas. Ir supa. Supimo greitis mažas, tačiau aukštis baugino.
Toliau ėjome prie atrakciono, kuriame tu važiuoji vežimėlyje ir suki daug ratų, netgi aukštyn galva. Šis atrakcionas buvo labai linksmas, bet labai baisus, todėl beveik visą laiką buvau užsimerkusi.
Vėliau nuėjome į dar vieną panašų, kuriame atrodė lyg nukrisime. O tada nuėjome pažiūrėti, kaip žmonės čiuožia pačiūžomis, buvo labai gražu. Praėjome pro kelias parduotuves, visur buvo labai jauku.
Visame Londone jau jautėsi Kalėdų jausmas. Daug kur stovi eglutės, mačiau kelias kalėdinių dovanų parduotuves, daug kur dega lemputės. Manau, norėčiau ten švęsti Kalėdas.
O kokios Kalėdos mano namuose? Man Kalėdos yra pati geriausia, jaukiausia ir nuostabiausia šventė. Man atrodo, kad per Kalėdas šeima ypač suartėja, o jų santykiai sušyla. Tiesiog per kūną nueina malonūs šiurpuliukai, kai pagalvoju apie paleistą kalėdinį albumą su geriausiomis kalėdinėmis dainomis, o kur dar puošimas eglutės ir namų, kalėdinių filmų maratonas, pirmas sniegas, tamsoje švytinčios lemputės, iš virtuvės sklindantis kepinių kvapas, keitimasis dovanomis ir džiaugsmas jas gauti. Taip pat esu važiavusi slidinėti per Kalėdas, o tai irgi yra nuostabu. Man Kalėdos primena, kad ir kaip šalta lauke bebūtų, namie bus visada šilta ir malonu – nuo tave supančių žmonių ir kalėdinio jausmo.
Milda dalijasi akimirkomis, įamžintomis šventiškame Londone:
O štai AJC Jaunųjų žurnalistų kursų narė Livita Kuncaitė pasakoja, kad desertą su teta suplanuoja dar lapkričio pabaigoje!
„Kalėdos nėra vien tik eglutė ar dovanos. Tai šiluma, tikėjimas stebuklais ir buvimas su savo artimaisiais. Visose šeimose yra kalėdinių tradicijų, kurių jos laikosi kiekvienais metais, bet šiandien jums papasakosiu apie mūsų šeimos Kalėdas. Kiekvienais metais mūsų visa šeima susirenkame pas mano močiutę ir iš karto
kimbame į maisto gaminimą Kūčių stalui. Žinoma, mums visada išeina taip, kad ant stalo būna daugiau patiekalų negu dvylika. Mes su teta kiekvienais metais gaminame vis kažkokį kitokį desertą Kalėdų rytui. Ką gaminsime, jau būname susiplanavusios lapkričio pabaigoje. Kol mes su teta gaminame pasirinktą desertą, mano dėdė visada daro silkę, kuri yra labai pamėgta mūsų šeimoje – tai silkė su svogūnais; o kai ją padaro dėdė, būna dar skanesnė.
Mano mama ruošia tokias bandeles, kuriose būna daržovių arba krabų lazdelių, močiutė visada užsiima su mišrainėmis. Tuo tarpu tėtė pastato eglutę, kurią puošiame visi, kai pabaigiame gaminti patiekalus.
Kalbant apie eglutes, mūsų šeima (gal labiau mes su močiute) turi tradiciją puošti eglutę ir virtuvėje, bet mes ją puošiame ne per Kūčias, bet gruodžio pradžioje.
Nuo praėjusių metų su močiute pradėjome puošti eglutę ne tik virtuvėje, bet ir lauke. Pavalgę Kūčių vakarienę, dažniausiai žiūrime filmą. Kai buvau mažesnė, aš savo močiutei Kalėdų naktį būdavau tikras galvos skausmas, nes nemiegodavau praktiškai visą naktį ir laukdavau, kada ateis Kalėdų Senelis. Vis eidavau į tą kambarį, kur eglutė, ir tikrindavau, ar jau yra dovanos. Jeigu dovanos jau būdavo po eglute, aš norėdavau visus prižadinti, bet močiutė man neleisdavo. Taigi kai jau ateidavo maždaug septynios ryto, pagaliau galėdavau visus prikelti ir pasveikinti su Kalėdomis.
„Kalėdos – tai ir metas būti maloniam kitiems”, – sako AJC Jaunųjų žurnalistų kursų narys Erikas Zablackas:
Mano Kalėdų šventimas dažniausiai būna toks pats visais metais. Papuošiu eglę, po visus namus išdėlioju kalėdinius aksesuarus, taip pat man tėvai nuperka Advento kalendorių. Advento kalendorius dažniausiai būna su saldumynais. Jis man sukelia džiaugsmą kiekvieną kartą, kai tik jį atidarau. Bet pats didžiausias mano džiaugsmas, kai per Kalėdas susirenka visa šeima, keičiasi dovanomis ir einame į bažnyčią.
Kai kurie žmonės negali išleisti daug pinigų per Kalėdas. Bet aš manau, kad jie vis tiek gali patirti džiaugsmą. Su šeima ar su draugais. Kalėdos yra šventimo, džiaugsmo metas, metas būti maloniam kitiems.
Tačiau susimąsčiau, kaip jaučiasi tie, kurie neturi artimųjų. Tikriausiai jie jaučiasi labai vieniši. Aš irgi taip jausčiausi. Pagalba šiems žmonėms gali būti įvairios bendruomenės.
Jaukaus, šviesaus, spalvingo, šventiško, ypatingo Kūdikėlio Jėzaus gimimo laukimo!
