„Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje”: mobiliųjų telefonų draudimas mokyklose – taip ar ne?

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

Iš telefonų – į mokyklą! O kaip? Uždraudžiant telefonus mokykloje? Tinkamas ar ne itin vykęs būtų toks sprendimas diskutuojame su FM99 viešniomis: Skaitmeninės etikos centro steigėja Rasa Jauniškiene, Alytaus miesto savivaldybės mokinių tarybos pirmininke Adrija Aleksiūnaite ir vicepirmininke bei jaunimo politikos koordinatore Urte Bernatavičiūte, Alytaus jaunimo centro Jaunųjų žurnalistų kursų narėmis Saule Sidaraite bei Livita Kuncaite.

Ryškėjant  neribojamo išmaniųjų telefonų naudojimo pasekmėms ir tęsiantis diskusijoms dėl jų naudojimo ugdymo įstaigose, Skaitmeninės etikos centras sprendimų šalies mastu ragina imtis nedelsiant: iniciatyva „Iš telefonų – į mokyklą“  siekia padėti sprendimų priėmėjams apsispręsti veikti.

Kaip sako FM99 viešnia R. Jauniškienė, esame prie neapsakomai didelės problemos slenksčio, kai delsti negalima, tiesiog nėra tam laiko. Būtent dėl to iniciatyvą „Iš telefonų – į mokyklą“ palaiko 24 organizacijos, vienijančios psichologus, psichiatrus, vaiko raidos specialistus, neurologus, darbo su vaikais ir jaunimu specialistus, taip pat ir žmogaus teisių gynėjus, tarp jų: Paramos vaikams centras, Gelbėkit vaikus, Jaunimo linija, Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos psichologų sąjunga ir kitos.

„Nors skaitmeninio progreso visuomenei teikiama nauda – neabejotina, tačiau neigiamų padarinių ignoruoti taip pat negalime, ypač kalbant apie vaikus ir jaunimą. Dėmesys ir laikas ugdymo įstaigose turi būti sugrąžintas mokymuisi ir bendravimui. Telefonų ribojimas ugdymo įstaigose turi būti taikomas nacionaliniu mastu, o ne kiekvienoje skirtingai. Todėl būtina – ir nelaukiant: ugdymo proceso metu, taip pat ir per pertraukas, drausti naudojimąsi asmeniniais išmaniaisiais įrenginiais ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigose nuo 1 iki 10 klasės”, – teigia iniciatoriai.

Tačiau su šiomis mintimis nesutinka patys moksleiviai, argumentuodami, kad tiesiog paimti išmaniuosius įrenginius nėra išeitis, nes yra daugybė skirtingų situacijų, kai telefonai išties reikalingi: kai reikia susisiekti su tėvais, ištikus bėdai, kai yra pamokų „langas” ar reikia greitai pasidalinti informacija su didesne moksleivių bendruomene svarbiais klausimais. „FM99” viešinčios moksleivės pasakoja, kad telefonai reikalingi ir mokantis – stinga vadovėlių, tad pamokų medžiagą tenka fotografuotis ir dirbti klasėje, žvelgiant į išmanųjį įrenginį, ar sprendžiant užduotis tiesiog jame.

Nors merginos sutinka, kad telefoninė priklausomybė – nereta problema, tačiau sako, kad dauguma jaunų žmonių nemato tame jokios bėdos, tad staigus griežtas draudimas naudotis telefonais mokykloje, iššauktų didelį pasipriešinimą. Moksleiviai siūlo šį ribojimą įvesti pamažu, pavyzdžiui, pradėti taikyti naują tvarką mažiausiesiems pradinukams, kurie tik pradeda mokytis ir prie naujos tvarkos priprasti nebūtų sudėtinga. Vyresniems galbūt tiktų lengvesni ribojimai, nepaliekant telefonų spintelėse ar tam skirtose dėžutėse visai dienai, bet tik pamokų metu. Petraukos, anot „FM99” viešnių, turėtų būti laikas, kai moksleiviai patys turėtų spręsti, ką veikti. Tam pritaria ir AJC Jaunųjų žurnalistų kursų narė Milda Jacevičiūtė, išdėsčiusi savo mintis laiške:

Ar tikrai telefonai – „didžiausias blogis“?

„Visų pirma noriu pasakyti, kad, mano nuomone, telefonai neturėtų būti uždrausti mokykloje. Jeigu jau kalbame apie tai, tai tegul ir mokytojai nesinaudoja telefonais, nes kodėl ribojimai tik vaikams? Kiek matau, telefonai kaip tik netgi labiau padeda, nes be jų per pertraukas didelis šurmulys, visi stumdosi, rėkia, vis kažkas susimuša. Ir, be to, nėra tikrai taip, kad mus tie telefonai labai domintų. Kaip tik mes juokiamės, kalbame su draugais.

Bet jeigu jau telefonai bus uždrausti, tai kas bus su tais vadinamaisiais atstumtaisiais? Mano klasėje yra vaikų, kuriems triukšmas labai nepatinka ir kurie per pertraukas užsideda ausines ir rūpinasi savais reikalais. Kai paklausiau vieno iš vaikų, ką žiūri, parodė kažkokią mokslinę laidą. Suprantu, sakysite: „Bus proga pabandyti susibendrauti su tais vaikais.“ Bet būkime sąžiningi – visi turi savas grupeles. Ir kai tie vaikai nelabai nori su kuo bendrauti, telefonas jiems būna vienintelė išeitis.” – rašo Milda.

Laiške M. Jacevičiūtė tęsia: „Taip pat manau, kad daug mokinių neštųsi senus telefonus, tik kad nereiktų skirtis su savaisiais. Ir negaliu jų kaltinti, nes, manau, kad ką vaikas daro per pertraukas, neturėtų dominti mokyklos, kol tai nesiekia neteisėtų veiklų. Ir, patikėkite, atimdami telefonus, padidinsite vaikų pykti ant visuomenės, ir nemanau, kad situacija būtų geresnė.

Jeigu vaikui per pertraukas patinka žiūrėti visokias laidas, žaisti žaidimus ir t. t., tai ar ką tai žaloja? Ir apskritai – gal ne telefonai svarbiausi. Manyčiau, labiau reikėtų susidomėti mokinių elgesiu, muštynėmis ir patyčiomis, vykstančiomis realiame gyvenime” – argumentuoja moksleivė.

Tuo metu www.e-etika.lt interneto svetainėje dalijamasi daugybe argumentų, kodėl iniciatyva turėtų būti įgyvendinama kaip įmanoma greičiau.

Šalyje ir pasaulyje atlikti ir tęsiami moksliniai tyrimai rodo, kad: 

1. 6–17 m. amžiaus vaikų ir paauglių vidutinė buvimo prie ekranų trukmė gerokai viršija rekomenduojamas laiko normas. Nurodę galintys neribotai naudotis internetu mokykloje yra labiau linkę į probleminį interneto naudojimą.
2. Kas ketverius metus atliekamas HBSC Europos moksleivių tyrimas nustatė, kad PIN paplitimas siekia net 30 proc. Tyrimo duomenimis, 1 iš 8 Lietuvos moksleivių pasižymi didele PIN rizika. 
3. 40 mokslinių tyrimų metaanalizės duomenimis, PIN siejamas su pažinimo funkcijų sutrikimais (prasta savikontrolė ir darbinė atmintis, sprendimų priėmimas). Tai ypač svarbu jauname amžiuje, kada smegenys dar vystosi, nes atsiradę neurobiologiniai pokyčiai gali nulemti tolimesnius sunkumus jau vyresniame amžiuje.   
4. 50 mokslinių tyrimų sisteminė apžvalga atskleidė reikšmingą paauglių padidėjusio ekrano naudojimo laiko ir depresijos bei nerimo simptomų paplitimo sąsają. Pabrėžiama, kad perteklinis ekrano naudojimas siejasi su aukštesniu psichikos sveikatos problemų lygiu.
5. 2–5 metų vaikų raidos pasiekimai: mažesnius savarankiškumo ir kalbinius gebėjimus turintiems vaikams tėvai dažniau leido naudotis ekranais pramoginėms veikloms.