Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Šiandien laidoje „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“ kalbame apie ypatingas vasaros keliones po Europą – namelyje ant ratų! FM99 studijos viešnia alytiškė Livita Kuncaitė, kuri drauge su tėvais keliavo tris savaites pačių suremontuotame namelyje ant ratų!
Kaip pasakoja Livita: „Šią vasarą su šeima ir draugais leidomės į trijų savaičių kelionę po Europą. Važiavome automobiliais, tempdamiesi ir prikabinamus namelius. Nors kelionė kartais buvo gana varginanti, vis tiek patyriau daug įspūdžių, kurių ilgai nepamiršiu. Pagrindinis mūsų tikslas buvo Kroatija, bet pakeliui sustojome ir kitose šalyse“.
Lenkija
„Pirmą naktį apsistojome nemokamame kempinge Lenkijoje. Ten buvo visko, ko reikėjo – tualetai, elektra ir t. t. Tame kempinge nutiko ir pirmas įdomus įvykis: tapiau savo pirmąją miniatiūrą ir padovanojau ją keliautojui, kuris keliavo dviračiu. Žmogus buvo nustebęs, bet ir labai laimingas, iš karto ieškojo, kur įtalpinti mano padovanotą paveiksliuką.“ – pasakoja Livita.
Čekija
„Antra stotelė – Čekijoje. Kempingas buvo prie ežero, kuris pasirodė labai negilus. Ten nutapiau antrą paveikslėlį. Vėliau supratome, kad kuo toliau į pietus – tuo dažniau maudymuisi skirtose vietose yra negilu. Tai labiausiai pasitvirtino Kroatijoje, kur jūroje galėjai eiti labai toli, o vanduo vis tiek būdavo iki kelių. Antrą dieną Čekijoje aplankėme urvus. Deja, ekskursija vyko tik čekų kalba, todėl beveik nieko nesupratome, nors buvo pasakyta, kad galime klausti. Vis dėlto pats vaizdas atėmė žadą – urvai buvo didžiuliai, su stalaktitais ir stalagmitais. Beje, Čekija garsėja savo Karsto regionu, kur yra daugiau kaip 1100 urvų, todėl tai viena lankomiausių turistų vietų.“ – įspūdžiais dalijasi Livita.
Vengrija
Mergina prisimena: „Ketvirtą naktį praleidome Vengrijoje. Nusprendėme, kad kitą dieną aplankysime Balatono ežerą – didžiausią ežerą Vidurio Europoje. Jis dar vadinamas Vengrijos jūra. Nors prie jo ir nuvykome, nesimaudėme, nes labai norėjome kuo greičiau pasiekti Kroatiją. Tik pavalgėme, pasivaikščiojome ir tęsėme kelionę“.
Kalbėdama apie šią šalį Livita pasakoja, kad kiekvieną kartą apsilankę Vengrijoje jie perka ypatingą vietinį padažą, – jis labai skanus, bet aštrus. Šių metų kelionėje merginos šeima atrado dar aštresnę šio padažo versiją! Taigi keliaujant po svečias šalis jie leidžiasi ne tik į kultūrinę, bet ir kulinarinę pažintį.
Kroatija
Pasakodama apie bene mylimiausią šalį Kroatiją, jaunoji keliautoja prisimena: „Kai pagaliau atvykome į Kroatiją, pirmiausia apsistojome kempinge, kuris buvo apsuptas vynuogynų. Nors dauguma vynuogių dar nebuvo prinokusios, kelias pavyko paragauti – jos buvo labai saldžios. Ten nutapiau dar vieną miniatiūrą. Vėliau nuvykome į Zatoną, kur apsistojome net devynioms naktims. Kempinge baseinai, todėl karštomis dienomis buvo smagu atsivėsinti. Pirmas kelias dienas tiesiog ilsėjomės, o vėliau pradėjome keliauti po apylinkes. Pirmiausia nuėjome prie paplūdimio, kur sutikome pažįstamus – jie gyveno visai netoli mūsų. Tą dieną praleidome kartu. Vandenyje radau labai gražių kriauklių, nes turėjau nardymo akinius.
Kitą dieną važiavome į Niną. Šis miestelis garsėja tuo, kad tai seniausias karališkasis miestelis ir jis laikomas Kroatijos valstybės gimimo vieta, ten stovi mažiausia katedra pasaulyje – Šv. Kryžiaus bažnyčia, pastatyta IX a. Nors viduje beveik nieko nebuvo, vis tiek buvo įdomu pamatyti tokį „rekordininką“.
Dar vėliau nuvykome į Splitą – antrą pagal dydį Kroatijos miestą. Čia jaučiausi lyg vaikščiodama pilyje, nes visas senamiestis pastatytas buvusioje Romos imperatoriaus Diokletiano rūmų teritorijoje. Taip pat nuėjome iki skulptūros, kur, patrynus pirštą, reikia sugalvoti norą. Sakoma, kad jis išsipildo.
Zadare, deja, mus pasitiko lietus. Sužinojome, kad tuo metu Splitą buvo nuniokojusi audra. Laukdami, kol lietus praeis, nuėjome į Archeologijos muziejų, o vėliau antrą kartą aplankėme garsiuosius jūros vargonus. Tai unikalus instrumentas, kuris skleidžia garsus nuo bangų. Beje, pirmą kartą juos buvome matę dar prieš šešerius metus.“
Paklausta, ką labiausiai rekomenduotų pamatyti, Livita pasakoja: „Didžiausią įspūdį paliko Plitvicų ežerų nacionalinis parkas. Tai viena gražiausių Kroatijos vietų, kur kriokliai ir ežerai atrodo lyg iš pasakos.
Priešpaskutinę dieną Kroatijoje nuvykome į Niną dar kartą, nes ten vyko Druskos festivalis. Sužinojome, kad druska išgaunama per penkis etapus, o pirmuose etapuose net auga ypatingi augalai, kurie yra valgomi, nors jų parduotuvėje nenusipirksi. Vėliau aplankėme Viro salą, kur pamatėme pilies griuvėsius ir garsias raudonąsias uolas. Važiuodami prie jų, keliavome taip arti jūros, kad atrodė – važiuojame pačiu vandeniu.
Paskutinę dieną nuėjome palydėti saulės. Einant link jūros sutikome klaidžiojantį vėžlį. Tėtis sugavo krabą-vorą (tokia jo rūšis), o dar pamatėme ir kalmarą. Tai buvo graži kelionės po Kroatiją pabaiga.“
Kelionė atgal
„Grįždami namo šį kartą nestojome Čekijoje. Nakvojome Slovakijoje bei Lenkijoje, netoli Krokuvos – ten aplankėme senamiestį, o sėdėdami restorane ir vartydami meniu pamatėme lietuviškus šaltibarščius, kas tikrai nustebino. Vėliau nakvojome fermoje, kur sutikome labai mielą asiliuką – jis net leidosi glostomas.“ – pasakoja mergina.
Šiemet mokslo metus naujoje mokykloje pradėsianti būsimoji devintokė Livita Kuncaitė sako, kad laukia nauji iššūkiai, naujos pažintys, tačiau besibaigianti vasara, dovanojusi daugybę patirčių, įkvėpė ir leido geriau pažinti ne tik svečias šalis, bet ir save: „Ši kelionė man suteikė labai daug įspūdžių ir prisiminimų. Nors keliauti su kemperiu nėra labai patogu, o kartais net vargina, aš džiaugiuosi, kad patyriau šią nuotykių pilną vasarą. Supratau, kad man labiau patiktų trumpesnės kelionės, bet šios patirties tikrai nepamiršiu.“
