Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Anot Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkės Dalios Matukienės, „valstybė, suagitavusi piliečius kurti nuosavą verslą, toliau lengvatas siūlo faktiškai tik pelno mokesčiui. Deja, kaip matome, iki pirmojo pelno išgyvena toli gražu ne dauguma. Abejotina, kad, sykį nudegę, smulkūs verslininkai bandys imtis verslo dar kartą.“
Radijo stoties FM99 viešėjo Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos (SVVT) pirmininkė Dalia Matukienė, su kuria plačiau pasikalbėjome apie pokyčius darbo rinkoje, smulkių verslininkų problemas bei kitas aktualijas.
Kaip teigia Dalia Matukienė, planuojant naujus mokesčius reikia atsižvelgti į visas bendruomenės grupes.
„Reikia atsižvelgti į smulkius šeimos verslus, ūkius, mažąsias bendrijas, kurie turi tam tikrų klausimų naujai išrinktai valdžiai,“ – pabrėžia D. Matukienė.
Akivaizdu tik tai, kad norint paskatinti juos vėl, reikės kur kas daugiau pastangų ir lėšų, kurias galima būtų skirti surizikavusiems pirmą kartą. Statistikos departamento duomenimis smulkios ir vidutinės kompanijos Lietuvoje sudarė 99 proc. visų šalyje veikiančių įmonių.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalios esminiai PVM apmokestinimo pokyčiai, kurie paveiks ne tik smulkų verslą, bet ir virtualių renginių, įskaitant webinarų, konferencijų, online mokymų, organizatorius ir meno kūrinių pardavimą ES. Šie pokyčiai sąlygoti PVM direktyvos 2006/112/EB pasikeitimų, tad nors PVM įstatymo projektas vis dar derinamas ir nėra priimtas, pokyčiai Lietuvoje tikrai bus, pradėti ruoštis jiems jau reikėjo, o kas nepradėjo, tai turėtų suskubti.
Lietuvos Mokesčių Konsultantų asociacijos (toliau LMKA) valdybos narė, UAB KJA Consulting vadovė – PVM konsultantė Karolina Jogminaitė – Matačienė pabrėžia, kad nuo 2025 m. smulkiajam verslui bus sudarytos sąlygos naudotis specialia Smulkaus verslo schema (SVS), kuri iš esmės reikš tai, kad asmenys neviršiję nustatytos ribos neprivalės skaičiuoti pardavimo PVM už savo parduodamas prekes ir/ar paslaugas.
“Ši schema bus taikoma tiek Lietuvoje, tiek ir kitose ES valstybėse. Pagal lapkričio mėn. paskelbtą PVM įstatymo pakeitimo projektą yra planuojama, kad ateinančiais metais ši riba Lietuvoje bus 45 000 Eur ir ji bus skaičiuojama už praėjusius ir einamuosius kalendorinius metus. 2026 m. ši riba didėtų iki 55 000 Eur. Jeigu Lietuvoje įsikūrę asmenys norės taikyti SVS kitose ES valstybėse narėse, tai be konkrečioje ES valstybėje nustatytos ribos įvertinimo, jie turės dar papildomai įvertinti, ar jų gautas atlygis neviršijo 100 000 Eur visose ES valstybėse narėse”, – pastebi PVM ekspertė.
Nauja bus ir tai, kad asmenims atsiras prievolė registruotis PVM mokėtojais dėl paslaugų teikimo ar paslaugų įsigijimo sandorių ES viduje, neatsižvelgiant į jokias gaunamo atlygio ar įsigyjamų paslaugų verčių ribas.
Paprastai tariant, komercinę veiklą vykdantys asmenys (įskaitant fizinius asmenis) privalės registruotis PVM mokėtojais vien tik dėl to, kad įsigis paslaugų iš kitų ES valstybių narių paslaugų teikėjų ar suteiks paslaugas kitų ES valstybių narių pirkėjams – verslo subjektams.
Tačiau, šie, Lietuvoje PVM mokėtojais registruoti asmenys, vis dar turės galimybę nemokėti PVM nuo savo parduodamų prekių/paslaugų, jeigu naudosis SVS Lietuvoje ar kitose ES valstybėse narėse.
“Tikėtina, kad skaičius asmenų, kuriems atsiras prievolė registruotis PVM mokėtojais ženkliai išaugs”, prognozuoja K. Jogminaitė – Matačienė.
Virtualūs renginiai, webinarai ir online mokymai bus apmokestinami ne pagal organizatoriaus, o pagal kliento gyvenamąją vietą.
Be aukščiau nurodytų pasikeitimų ir naujienų, taip pat yra aktuali dar viena naujovė PVM įstatyme. Vienas esminių pasikeitimų yra tai, kad nuo 2025 m. virtualiai teikiamos paslaugos, tokios kaip online mokymai, webinarai, konferencijos, meno, pramogų ir kitokie renginiai teikiami galutiniams vartotojams (pvz., gyventojams), bus apmokestinamos ne pagal paslaugų teikėjo įsisteigimo vietos PVM taisykles kaip yra šiuo metu, bet pagal kliento nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisės aktus.
Tikėtina, kad šios nuostatos supurtys šią rinką ir atskleis kaip nevienodai ji yra apmokestinama ES, ypač mokymų srityje. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos VMI išaiškinimus, Lietuvoje, profesinio mokymo paslaugų neapmokestinimas nėra siejamas su pačiu mokymo paslaugų teikėjo statusu, bet yra žiūrima, ar mokymų turinys yra iš esmės susijęs su asmenų darbu, todėl įvairūs online mokymai verslo temomis gana lengvai gali būti priskirti prie profesinio mokymo ir neapmokestinti PVM, o kitose valstybėse neapmokestinimo sąlygos yra daug griežtesnės ir toks pats analogiškas mokymo kursas kitos valstybės gyventojui jau būtų apmokestinamas PVM.
Taigi, asmenys, teikiantys tokias paslaugas, turėtų gerai suprasti, kad, tai kaip paslauga apmokestinama čia Lietuvoje nereiškia, kad ji bus analogiškai apmokestinama kitoje valstybėje.
