Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox 
Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VEKKK) atliko geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo įmonių veiklos tyrimą, kurio išvadose prognozuoja, kad kitais metais reiktų didinti vandens kainas.
Tačiau kaip FM99 sakė UAB „Dzūkijos vandenys“ direktorius Rolandas Žakas, kitais metais bent jau Alytuje didinti kainų tikrai neketrinama – jos patvirtintos trims metams ir išliks tokios pat. Toks tyrimas, anot R.Žako, gali būti atliekamas norint stambinti vandens ūkius.
Anot VEKKK išvadų, nuo kitų metų už vandenį alytiškiai turėtų mokėti litu (1,08 Lt) brangiau už kubinį metrą, druskininkiečiai 62 centais. Varėniškiams ir Birštono gyventojams vanduo brangtų mažiausiai Pietų Lietuvoje – 5,3%. Birštone jis kainuotų 7,81 Lt/m3 (buvo 7,42 Lt), Varėnoje nuo 5,79 Lt/m3 kaina kiltų iki 6,10 ct.
Vandens kainos nuo kitų metų, pasak VEKKK turėtų augti visoje Lietuvoje – kai kur ir labai ženkliai. UAB „Dzūkijos vandenys“ parduodamo vandens kaina Alytaus miestui turėtų augti kone penktadaliu – iki 7,37 Lt, t.y. daugiau kaip 17 procentų.
Druskininkiečiai už vandenį turėtų mokėti 13,5 % brangiau – 5.22 Lt be PVM vietoje dabatrtinių 4,60 ct.
Prienuose vanduo išliktų brangiausias, nors brangtų tik 2% – 20 centų, jo kaina skaičiuojama jog turėtų būti 10,87 Lt be PVM. Panaši kaina ir Lazdijuose. Čia vanduo brangtų 14% iki 11,90 Lt be PVM.
Anot VEKKK tokios vandens kainos turėtų būti dėl neefektyvių investicijų į šį ūkį.
VEKKK atliktame tyrime teigiama, jog strategijoje numatytų tikslų 2015 metais pasiekti nepavyks. Buvo planuota, jog 2015 m. centralizuota vandens tiekimo paslauga šalyje naudosis 95 % vartotojų, tačiau jau aišku, kad tokių bus tik apie 86 procentus.
Į geriamojo vandens tiekimą bei nuotekų tvarkymą investuota 3,08 milijardo litų (90% ES lėšomis), tačiau didėjant vandens paslaugų savikainai, prie tinklų jungiasi vis mažiau vartotojų, lyginant su tuo, kas buvo planuojama rengiant investicinius plėtros projektus. Mažėja geriamojo vandens suvartojimas ir vandens tiekimo įmonių paslaugų pardavimai, prie to prisideda ir didelė emigracija.
Mažėjantis vartotojų, neefektyviai naudojama infrastruktūra, o jos eksploatacijos kaštus turi padengti mažiau nei planuota vartotojų, dėl ko ir ketinama didinti vandens kainas ateityje, teigia VEKKK.
