Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Rusija vasaro 16-osios naktį atakavo Ukrainą pasitelkdami strateginę aviaciją ir dronus, paleido aštuonias raketas „Kalibr“, apšaudyta daugelis regionų, visoje Ukrainos teritorijoje naktį buvo paskelbtas oro pavojus. Alytaus broliškame mieste Kremenčuke girdėjosi sprogimai. Sprogimai Kremenčiuke griaudėjo ir vasario 10-ąją, kai Maskvos pajėgos iš strateginių bombonešių paleido kelias dešimtis sparnuotųjų raketų ir atakavo šalį dronais.
Kaip laikosi Kremenčukas, klausiame Andrejaus Melniko, kremenčukiečio, kuris dirba su besigiminiuojančiais miestais.
Pirmiausia noriu pasveikinti radijo klausytojus ir mūsų mylimiausio Lietuvos miesto Alytaus gyventojus, su Jūsų nacionaline švete, Jūs mūsų orientyras kovoje už laisvę.už taikų gyvenimą. Šiandien net girdėjau tokį skaudų, bet pajuokavimą, kad mūsų šiaurinis kaimynas šiąnakt (vasario 16-ąją) 3 valandą nakties leido salves Lietuvos garbei.
Aišku, tai ne fejerverkai, tai karas. Tiesą sakant, miestas nenukentėjo smarkiai, nors yra šiokių tokių nuostolių susijusių su infrastruktūra, nenoriu konkrečiai sakyti, kad neduoti papildomos informacijos priešui apie taikinius ir objektus, bet griaudėjo sprogimai, mano vienos pažįstamos namuose išlakstė langai, kai kam tiesiog nervinis stresas. Gauname labai daug neigiamos energijos susijusios su tuo, kas vyksta karo metu.
Miestas dabar kuria sistemą „nezlamnosti“ centrų, kur nuo 100 iki 1000 žmonių gali ateiti pasišildyti, esant problemoms su šildymu su elektra, kurią pas mus periodiškai atjungia. Tokie centrai aprūpinti generatoriais, kur galima atsigerti kavos, arbatos, pailsėti, pasišildyti, pasikrauti telefonus ir panašiai. Mūsų Kremenčuko regione yra nukentėjusių, tai, ką mes matome per televizorių, ką matome gatvėje, ką jaučiame – sunkūs laikai, atvirai sakau, tačiau mes buriamės stengiamės būti stiprūs, įrodyti, kad mūsų nenugalėsi.
Kaip su šildymu, elektra, ar tiekimas nutrūksta, kai infrastruktūra pažeidžiama, ar ir dėl taupymo?
Taip, kad sistema dirbtų, kad jos neperkrauti. Šildymas dėkui Dievui šiandien yra, nes radom inžinerinį sprendimą, mums padėjo ir mūsų draugai, ir jūsų miestas, kiti lietuviai, slovakai, lenkai, šiaurės makedonai, vokiečiai, prancūzai. Vietoj sugriautos centrinės šildymo tiekimo sistemos, dabar dirba mažų mobilių katilinių sistema. Su Prancūzijos, Lietuvos, Lenkijos ir kitų šalių pagalba mes aprūpinome ligonines, vaikų ugdymo įstaigas generatoriais, tad šiose įstaigose yra ir šviesa, ir šildymas.
Ar daug žmonių paliko Kremenčuką, ar daugiau liko namuose?
Daug žmonių išvyko į Lenkiją, Slovakiją, Bulgariją, Lietuvą, bet dar daugiau atvažiavo pabėgėlių – apie 35 000. Tai žmonės iš Charkivo, Sumų, Chersono miestų ir apskričių, labai daug tarp jų neįgalių asmenų, su neįgaliais vaikais, aš šiandien praktiškai tuo ir rūpinuosi. Pirmiausiai ir išvažiuoja žmonės su neįgaliais, pagyvenusiais asmenimis, kuriems labiausiai reikia pagalbos. Mūsų miestas kaip užfrontės centras pabėgėliams, medicininėms tarnyboms, nes daug ir sužeistų ar reabilituojamų asmenų. Nors ir iki mūsų atskenda (raketos – red.past), kaip matot.
Metai karo, artėja ir vasario 24-oji, apie kurią daug spėlionių ir nerimo, žinant Putino pomėgį įvairioms datoms. Yra prognozių, kad vėl rengiamas didelio masto puolimas, kaip jaučiasi miestas, laukdamas tos datos?
Žinot, pas mus oro pavojaus sirenos kaukia keliskart per parą, kartais dešimt kartų per dieną ir keliskart naktį, tad gal skamba ir nesolidžiai, bet mes jau pripratom prie to. Kai kas laukia vasario 24osios, bet aš nieko naujo nelaukiu, manau bus taip pat. Mintys materializuojasi, tad aš stengiuosi galvoti, kad tuoj mes laimėsim ir stos taika.
Juk karas ne tik materialines ir moralines problemas kuria, bet ir stabdo įvairius bendrus projektus, ir dabar turim suplanuotų projektų ir su Vilniumi, ir jūsų miestu pabėgėlių vaikams, neįgaliems vaikams, bet dabar visi laukia, kas bus vasario 24 d., finansuoti – nefinansuoti. Mes sustabdę visus projektus su vaikais nevažiuojam į Lietuvą, Lenkiją, nes važiuoti su autobusu vaikų per Ukrainą tikrai pavojinga, bet tikiuosi, kad tuoj viskas baigisi ir galėsim įgyvendinti daugelį dalykų.
Andrij Melnik pasakoja apie vaikų piešinių konkursą – tik vakar Kremenčukas susumavo konkurso rezultatus. Nepaisant karo, konkurse dalyvavo 383 alytiškių vaikų piešinių ir 399 Kremenčuko vaikų. Konkurso tema – „Laisvės ir taikos paieškose. Ukraina – Lietuva”.
„Labai mažai piešinių buvo apie karą, dauguma piešinių apie taiką, vaikai piešią taiką ir laisvę.“ – džiaugiasi A.Melnik.
„Šiandien labai noriu jus pasveikinti, nes jūs mums pavyzdys, kaip kovoti už savo laisvę ir nepriklausomybę, deja, taip ilgai ir skaudžiai. Praktiškai kasdien atsisveikiname su bent vienu kariu iš Kremenčuko, kuris žuvo vienoje ar kitoje fronto vietoje.“ – apgailestauja Andrij Melnik ir siunčia alytiškiams linkėjimus nuo Kremenčiuko gyventojų…
