Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Atėjus šiltajam sezonui, daugelis skuba prie vandens telkinių mėgautis saule ir maudynėmis. Tačiau, kaip teigia Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos antros komandos budinčios pamainos vadas Martynas Valaitis, vasara gelbėtojams atneša didelių išbandymų, ypač susijusių su neatsargiu žmonių elgesiu vandenyje. Lietuva, deja, išlieka viena pirmaujančių šalių Europos Sąjungoje pagal nuskendusių žmonių skaičių.
Didžiausi pavojai
Vienas iš pavojų – pervertinti jėgas, manant, kad moki gerai plaukti. Daugelis žmonių mano, kad moka plaukti, tačiau Tarptautinės plaukimo federacijos taisyklės apibrėžia, kad mokančiu plaukti laikomas asmuo, kuris geba nuplaukti ne mažiau kaip 400 metrų nesustojęs ir išbūti vandens paviršiuje nesiekdamas dugno ne mažiau kaip 30 minučių.
Taip pat, svarbu nepalikti vaikų be priežiūros prie vandens. Vaikas skęsta itin greitai – iki 20-22 sekundžių, o suaugęs – apie 52 sekundes. Vaikams iki 5 metų amžiaus maudantis rekomenduojama užvilkti specialias liemenes, turinčias galvos atramas. Vaikai ir nepatyrę plaukikai, taip pat asmenys, plaukiantys vandens transportu, privalo dėvėti gelbėjimosi liemenes būdami šalia ar ant vandens.
Dar viena dažna problema – žmonių nepripratimas prie vandens temperatūros ir staigus šokimas į vandenį. Tai gali sukelti širdies ritmo sutrikimus ar net širdies sustojimą dėl temperatūros skirtumo, nes šalto jutimo receptorių žmogaus kūne yra daugiau. Visada reikia apsiprasti su vandeniu, apsišlakstyti ir lėtai brendant pripratinti kūną.
Jokiuose vandens telkiniuose negalima nardyti ant galvos. Vanduo dažnai yra neskaidrus, ir galima atsitrenkti į dugną ar kitus objektus (apie 6-7 iš 10 tokių nėrimo atvejų baigiasi neįgalumu). Šokti į vandenį galima tik žinomose vietose, kur gylis yra bent 3 metrai, tačiau ne nuo labai aukštų vietų (medžiai ar tiltai).
Nors pripučiami čiužiniai ar rankovės gali atrodyti nekalti, jūroje ar ežere su jais maudytis nerekomenduojama, ypač nemokantiems plaukti.
Dar vienas svarbus pavojus, tai jūros srovės ir duobės. Svarbu neignoruoti gelbėtojų perspėjimų. Raudona vėliava reiškia, kad maudytis draudžiama; raudona-geltona, kad jūra pavojinga, bet budi gelbėtojai. Ypač pavojinga jūra po audros, kai vėjas nurimsta ir pasikeičia jo kryptis. Tuomet jūroje susidaro sūkuriai ir sustiprėja povandeninės srovės, nešančios nuo kranto į jūrą. Patekus į srovę jūroje, negalima plaukti į krantą prieš srovę. Reikėtų plaukti į šoną, kol bus galima išplaukti iš srovės, arba pasiduoti srovei (ji gali panešti apie 80-100 metrų, kol paleis).
Pavojingų povandeninių srovių požymiai jūros pakrantėje:
- Ramaus vandens tarpas tarp dviejų lūžtančių bangų.
- Kitokia vandens spalva – dažniausia tamsesnio vandens juosta.
- Dumbliai, oro burbulai, „šiukšlės“, plaukiančios į jūrą nuo kranto.
- Neramus, sūkuringas vanduo kranto zonoje.
Upėse pavojų kelia kintantis krantas, dugnas, nešmenys ir stiprios srovės. Krantas ir dugnas nuolatos keičiasi, todėl gylis gali staigiai atsirasti net ir tose vietose, kurios visada atrodė lygios.
Be to, alkoholio vartojimas stipriai mažina reakciją ir didina neatsargaus elgesio riziką.
Ką daryti skendimo atveju?
Jei skęstate patys – svarbiausia nusiraminti ir nepanikuoti, stengtis atkreipti į save dėmesį ir bandyti plūduriuoti ant nugaros.
Jei matote skęstantį – reikia pirmiausia teisingai įvertinti savo jėgas, o tuomet imtis gelbėti kitą. Stengtis padėti nuo kranto, numetant gelbėjimosi ratą, plūdurą, virvę ar net plastikinį butelį. Visada skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112, informuojant apie situaciją.
Jei auka nekvėpuoja, pradėkite pradinį gaivinimą, būtinai su oro įpūtimais į burną. Jei auka kvėpuoja, likite su ja, kol atvyks medikai.
Be to, gali pasitaikyti ir „sausojo“ skendimo incidentų. Tai retas, bet pasitaikantis reiškinys, kai vanduo maudantis patenka į plaučius, net jei atrodo, kad paprasčiausiai užspringstama. Vanduo plaučiuose brinksta, tampa sunkiau pasisavinamas deguonis ir tai gali sukelti širdies ritmo sutrikimus ar sustojimą. Jei po maudynių (iki 24 valandų) jaučiamas galvos svaigimas, krūtinės skausmas, nevalingas kosulys ar vėmimas, būtina pasirodyti medikams.
