Klausyti gyvai

06:30 - 08:35

Ryto programa „Geros dienos!“

Veisiejai: Žydų kultūros palikimas Lietuvos Venecijoje

Žydų kultūros paveldo kelias Pietų Lietuvos miestuose ir miesteliuose, išlikę ar jau tik atmintyje likę sinagogos, mokyklos, kiti objektai, menantys žydų indėlį į krašto augimą ir klestėjimą. Apie tai naujjose FM99 radijo laidose, podkaste, o Youtube kanale ir vaizdo pasakojimai iš Veisiejų, Prienų, Birštono, Degsnės, Jiezno ir Alytaus.

Pirmoji laida iš Lietuvos Venecijos – Veisiejų.

Dzūkija XIV-XVI a. plytėjo pagrindiniai valdovų medžioklės plotai bei valdovo rezidencijų tinklas. Čia ėjo ir prekybiniai keliai, kūrėsi ir augo žydų bendruomenės miestuose ir miesteliuose. 

Lietuvos Venecija vadinami Veisiejai – viena iš seniausių Lietuvos gyvenviečių, pirmą kartą paminėta Lietuvos karaliaus Mindaugo 1253 m. akte. Vėliau miestelis minėtas ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto 1409 m. 

Žydams apsigyventi Veisiejuose buvo leista XVIII a. pirmojoje pusėje. Per Veisiejus ėjo svarbus prekybinis kelias į Seinus, tad miestelis buvo patrauklus žydams naujakuriams. Vilniaus vyskupui leidus, 1748 m. žydai Veisiejuose pasistatė pirmąją sinagogą. Sinagoga ne kartą degė ir buvo atstatoma toje pačioje vietoje. Dabartinė Veisiejų medinė sinagoga – unikalus žydų paveldo objektas, buvo suprojektuota ir pastatyta tarpukariu, 1927 metais. Pasakojama, kad Mošė Zimermanas su sūnumis Davidu Elijumi ir Aronu, statydavę rąstinius namus, atstatė ir šią sinagogą. 

Žaliai dažytas dviaukštis 18 m pločio ir beveik 20 m ilgio pastatas su verandos tipo prieangiu šiuo metu naudojamas kitos religinės bendruomenės, tačiau išlaikė savo originalią formą iki šių dienų. 12 didelių langų žymi buvusios pamaldų salės dalį. Pirmame aukšte buvo vyrų maldos salė, antrame – moterų. Salės centre stovėjusi bima ir prilaikydavo salės lubas, neišliko, kaip ir aron hakodešoas – šventoji skrynia, kurioje laikyti Toros ritiniai.

.Su Veisiejų seniūnu Zenonu Sabaliausku susitinkam prie seniūnijos, miestelio centre, ir keliaujam link sinagogos, kuri čia pat – paežerėje, už poros šimtų metrų.

„Čia viskas priklausė žydams, knaipelės, parduotuvėlės, visas miesto centras buvo žydų“, – pasakoja Zenonas Sabaliauskas.

Zenonas Sabaliauskas

Šalia sinagogos buvo ritualinė pirtis – mikva, rabino namas, netoliese gyvenęs ir šochetas, ritualinis paukščių ir gyvulių skerdikas iš kurio vietos žydai pirkdavę košerinę mėsą. 

Jau šiuolaikinis žydų pėdsakas tęsiasi tolyn už gimnazijos, buvusios žydų škalos, kaip vadina seniūnas. Čia įsikūręs Albinas Jarmala – krašto garbės pilietis, garsus kraštotyrininkas, įkūręs kalendorių muziejų, kuriame ir žydiškas kampelis. Čia per trisdešimt žydų kalendorių, pasakoja veisiejiškis, kurių atsiradimo istorijos labai įvairios, bet visi dovanoti – vieni leisti Lietuvoje, kiti atsiųsti iš svetur.

„Mes niekuo nenusileidžiam Mingės kaimui,“ – sako Veisiejų Zenonas Sabaliauskas, tik anot seniūno, anas labiau išpiarintas.

„Tai žinoma!“ – antrina Albinas Jarmala.

Albinas Jarmala ir Liudas Ramanauskas

Senoji Veisiejų miestelio dalis – urbanistikos paminklas. Saugomas gatvių tinklas, XVIII a. antrosios pusės–XIX a. pradžios aikštės planas, užstatymo fragmentai, senosios miesto dalies panorama ir gamtinė aplinka.

Daugiau apie Veisiejų žydų palikimą ir žymiausią kraštietį, esperanto kalbos kūrėją Liudviką Zamenhofas klausykite ir žiūrėkite podkaste bei Youtube kanale.

Žydiškas kalendorius Albino Jarmalos muziejuje

Projektą dalinai finansuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Kitos naujienos

Yosef Hermosa 2019 metais atvyko iš Ekvadoro, studijuoja Kauno technologijos universitete. Jis pratęs pri...

Pramogų parke „Tarzanija“ bei restorane-viešbutyje „Dzūkijos dvaras“ veikiančios įmonės bei asmenys neįtr...

Sakoma, kad „visi keliai veda į Romą“. Matyt, ir atvirkščiai – keliai veda ir į Alytų, kur v...

Rugsėjo 24 d., šeštadienį, 17 val. Alytaus kraštotyros muziejus pristato skulptoriaus Saadios Bah...