Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Antrasis reportažas iš sprendimų žurnalistikos projekto, kuriame žvalgomės, kas vyksta svetur, kaip naudojami maži oro uostai arba kuo virsta aerodromų teritorijos. Šiandien pasakojimas apie Italijoje 60 km nuo Venecijos esantį Vičencos miestą.
Vičencoje gyvena dvigubai daugiau žmonių nei Alytuje, tačiau kai ką šie miestai turi bendra – aerodromą, didžiulę erdvę, kurią siekia įveiklinti. Kol Alytuje tęsiasi diskusijos ir kova tarp politikų ir aviatorių, Vičencoje vietoje uždaryto oro uosto kyla naujas parkas. Tačiau diskusijų netrūksta ir čia, panašiai kaip ir dėl Alytaus aerodromo – koks geriausias variantas miestui.
Buvo likęs vienintelis reisas
Europoje uždaryti oro uostai ir aerodromai virsta naujomis erdvėmis, tačiau jų kelias į naują transformaciją labai skirtingas. Per 100 tūkstančių gyventojų turinčios Vičencos oro uostas pastatytas dar 1921 metais, ir nuo tol iš čia kilo tiek kariniai, tiek civiliniai lėktuvai. Oro uostas buvo svarbus ir per Pirmąjį, ir per Antrąjį pasaulinius karus, oro uoste veikė karinė bazė.
Ir šiandien iškart už įrenginėjamo parko tvoros – JAV karinė bazė, kurioje gyvena 6700 amerikiečių, iš kurių 4400 kariškiai.
Tačiau oro uostas tapo nereikalingas, 2007 metais iš čia pakilo paskutinis civilinis lėktuvas vieninteliu likusiu reisu – į Romą. Tad galiausiai aerodromas transformuojamas į kitą paskirtį ir dėl to kilo nemažai debatų – panašiai kaip dėl Alytaus aerodromo, kur ginčijamasi, kas jame turėtų būti – aviatoriai ar naujos gamyklos.
Tik italai jau tvirtai nusprendė – lėktuvai iš čia nebekils, nes erdvė liks šeimoms ir pramogaujantiems miestiečiams. Kelias link to lėtas ir ilgas.
Vietoje karinių lėktuvų – Taikos parkas
Atvykus į jau seniai uždarytą oro uostą, šalia buvusio pakilimo tako laksto kiškiai, būriuojasi paukščiai, nes jokios veiklos čia kol kas nėra.
Po oro uosto teritoriją mane lydi Vičencos tarybos narys, atsakingas už Sportą, didelius renginius ir Taikos parką, Zilio Leone.
Jis pasakoja, kad oro uostas, nors ir uždarytas, jau seniai yra tapęs miesto simboliu, ir gyventojams buvo ne vis vien, kas su juo atsitiks.
Oro uosto tranformaciją lydi įdomūs faktai – karų metu iš čia kilo kariniai lėktuvai, NATO lėktuvai iš čia kilo bombarduoti buvusią Jugoslaviją, o dabar čia įrenginėjamas Taikos parkas, tarsi pradedant naują šios vietovės etapą.
Taikos parko idėją palaiko miesto administracija. Tiesa, parko pavadinimas dar nėra galutinai patvirtintas, tačiau dabar jį taip vadina tiek miesto valdžia, tiek gyventojai. Ir jų nuomonės sutampa ne tik dėl pavadinimo – daugelis čia norėjo, kad būtų sukurtas naujas parkas, aktyvūs miestiečiai kovojo už šią idėją. Tiesa, yra abejojančių, ar tai ne per brangu miestui.
Šeimoms ir sportuojantiems miestiečiams
Kaip pasakoja Z.Leone, oro uosto pokyčiai vyksta atsižvelgiant į miesto gyventojų norus. Tiesa, kelias nebuvo toks rožėmis klotas. Pavyzdžiui, opozicija savivaldybėje buvo už tai, kad čia nebūtų jokių pokyčių, nes tai gali daug kainuoti mokesčių mokėtojams. O dabar, sako politikas, opozicija kritikuoja už tai, kad parkas vis dar neveikia.
Miesto savivaldybės atstovas pasakoja, kad parkas bus naudingas šeimoms, sportuojantiems miestiečiams. Tuo pačiu keliamas tikslas mažinti taršą, tikimasi, kad parkas padės švelninti karščio bangas, kas itin aktualu Italijai. Parką ir jo kanalus pasiekia vanduo iš upės, todėl tai nėra izoliuota ekosistema.
Aktyvūs miestiečiai, kovoję už žalią zoną buvusiame oro uoste, pirmieji pasodino 150 medžių, sakydami, kad tai yra Taikos parko pradžia – lyg naujo atgimimo šiame mieste simboliai. Žinoma, ne visi Vičencos gyventojai pasisakė už tai – kaip ir kiekvienas naujas projektas sulaukė įvairių idėjų.
Nenorėjo, kad liktų karinė bazė
Vičencos savivaldybės tarybos narys Z.Leone sako, kad parko transformaciją į žaliąją zoną jau lydi sėkmė. Projektas pateko į Green Europe Awards finalą ir pelnė antrąją vietą.
„Vertinimo komisija nusprendė skirti antrąją vietą dėl karščio bangų sušvelninimo, kai tokia žaluma garantuoja miestui švaresnį, grynesnį gyvenimą, su tokia ekosistema gali gyventi ir daugiau gyvūnų rūšių“, – pasakojo tarybos narys.
Vietos gyventojai prieštaravo, kad čia būtų plečiama karinė bazė, nes tokių planų būta. Vičencoje įsikūręs didžiulis JAV kariuomenės dalinys šalia naujojo Taikos parko taip pat kelia prieštaringas miesto gyventojų nuomones, ypač tų, kurie nusiteikę pacifistiškai. Kai kas dar prisimina, kad būtent iš čia kilo NATO lėktuvai bombarduoti tuometinės Jugoslavijos. Tad, kaip pasakoja pašnekovas, vietos gyventojai nudžiugo sužinoję, kad karinę bazę gali pakeisti parkas Taikos vardu, todėl papildomai jų įtikinėti ir nereikėjo.
Beje, kodėl čia neišsilaikė civilinė aviacija? Mūsų pašnekovas vardija oro uostus, kurie yra visai netoli Vičencos, vos apie 60 – 70 kilometrų atstumu.
„Mes tiesiog apsupti jau veikiančiais oro uostais“, – sako jis. Todėl skrydžiai iš čia ir nutrūko.
Išsiteks daugybė veiklų
Kaip ir dauguma oro uostų, taip ir šis, buvo įsikūręs šalia miesto, kur nėra didelių objektų, taigi atokiau nuo žmonių. Tačiau tai nėra kliūtis steigtis būsimam parkui, sako Z.Leone.
Planų veikloms tikrai daug, jau dabar čia veikia teniso klubas. Savivaldybė tikisi, kad klubas prisidės ir prie parko vystymo, bus siekiama ir daugiau viešo ir privataus sektoriaus partnerysčių.
Projekto iniciatoriai čia jau regi šeimų susibūrimo vietas, futbolo aikšteles, baigiama įrengti jau trečia regbio aikštelė. Šalia regbio aikštelės – kanalai kanojoms, į kuriuos vanduo atiteka iš upės. Kitoje parko pusėje – administraciniai pastatai sporto veikloms.
Siekiama, kad veikla parke vyktų ištisus metus, taip pat ir žiemą. Kiaurus metus veiks boulderingo – laipiojimo uolomis salė, kurią planuojama įrengti buvusiame angare. Kadagi tai angaras, problemų yra – šiluminė izoliacija ne be trūkumų, žiemą ten šalta, vasarą ten karšta, tačiau sprendimų ieškoma.
Kita idėja, kurią savivaldybė vertina, ant buvusio pakilimo tako įrengti fotovoltinį saulės energijos parką – dabar ši erdvė naudojama kaip parkingas dideliems renginiams, bet parkavimo vietas galima įrengti ir kitur, jau dabar jų yra keliose aikštelėse per 400.
„Manau mums pavyks tai padaryti“, – sako Z.Leone.
Bet daug kas dar planuojama į ateitį, nes teritorija didelė, o ambicijos ją paversti žalia šeimų zona – dar didesnės. Čia jau būta renginių, ir žmonės noriai atvyko į juos. Pavyzdžiui, čia vyko koncertas, kuriame dalyvavo 20 tūkstančių žmonių. Bet kol kas tai pavieniai atvejai, ir palyginti nedidelis Italijos miestas turi rasti būdą, kaip paversti buvusią oro uosto teritoriją patrauklia erdve ir kaip į ją atvilioti žmones.
„Žiūrint iš socialinės perspektyvos tai bus sėkmė dešimtmečiams į priekį“, – sakė miesto tarybos narys.
Primins tik muziejus
Dabar reikia dėti pastangas, kad miestiečių svajonė išsipildytų, sako tarybos narys. Moralinio palaikymo neužtenka, reikia ir rėmėjų, iniciatyvų, finansavimo, idėjų, kas gali stovėti ten ar ten, kas gali kurtis ir kokią naują veiką užkurti, vardija pašnekovas.
Pasak jo, konfrontacijos tarp miesto bendruomenės ir savivaldos dėl parko nebuvo. Bet nuomonių yra įvairių, pavyzdžiui, iš ko išsilaikys parkas, kiek tai kainuos miestui.
Tai, kad čia būta tikro oro uosto, išduoda čia pat veikiantis nedidelis aeromuziejus, kur galima pamatyti lėktuvus. Tačiau jie jau niekada nepakils iš Vičencos, o tik primins, kad oro uostus galima transformuoti į kai ką naujo.
Dairėsi į kitus oro uostus
Būta idėjų plėsti tada dar veikusią amerikiečių oro bazę. Bet miestas, kaip minėta, nenorėjo karinės bazės, todėl dairėsi į kitus panašaus likimo oro uostus Europoje.
Uždarytas Tempelhofo oro uostas Vokietijoje buvo vienas iš pavyzdžių, kur taip pat kilo idėja jo vietoje sukurti parką. Nusprendus kurti parką Vičencos oro uoste, imta dairytis parkų kitose Italijos vietose, ypač dideliuose miestuose ar šalia jų. Iš ten semtasi idėjų, kas čia galėtų atsirasti.
Beje, aplink Vičencą yra ir daugiau parkų. Kaip sako tarybos narys, anksčiau didžiausias iššūkis buvo įkurti parką, dabar – jį atidaryti ir išlaikyti.
Svarbiausia – išsilaikyti
Ar parkas turi nešti pelną? Taip, nes kaip kitaip jis išsilaikys, svarsto pašnekovas. Tačiau priduria, kad jis kuriamas ne dėl pelno. Siekiama pasinaudoti fondų pinigais, bet pagrindinis tikslas tikrai nebus pelno siekimas.
Bendra projekto vertė siekia apie 11 milijonų eurų. Kaina augo ir dėl infliacijos – parkas planuotas 2016 metais. Kiek kainuos parko eksploatacija tarybos narys kol kas nespėlioja – sako pasimatys po keleto metų.
„Apskritai, mes net nemanome, kad jis pilnai save išsilaikys. Tačiau mes į parką žiūrime kaip į turtą, nes visa jo aplinka yra turtas. Mes matome čia galimybę ateiti šeimoms, sportininkams, kurie galėtų realizuoti savo idėjas“, – pasakojo jis.
Šiuo metu parką valdo Vičencos savivaldybės Aplinkos biuras, tačiau ketinama apjungti savivaldybės ir privačias lėšas įgyvendinant projektą. Pernai parkui gautas 270 000 eurų finansavimas biologinės įvairovės projektams įgyvendinti.
Ar parko projektas sulaukia kritikos? Z.Leone pasakojo, kad dauguma sutinka su tuo, kad čia neturėtų būti oro uostas, tačiau dėl parko projekto nuomonių yra įvairių.
Pavyzdžiui, neseniai paaiškėjo, kad miesto taryba skilo į dvi dalis – palaikančių ir kritikuojančių projektą. Tačiau diskutuoti reikia ar nereikia parko per vėlu, nes jis jau baigiamas įrengti.
Per tuos dešimt metų, kai oro uostas transformuojamas į parką, pats projektas kito. Kai kurios idėjos, kurios kilo pradžioje, pasirodė nerealizuojamos, nefunkcionalios. O būtent funkcionalumas, kaip tikslas, yra keliamas šiam parkui. Kai kurie vietos politikai sako, kad jau nieko nereikia daryti, nes tai per brangu miestui.
Bet Z.Leone užtikrina – oro uostą transformuoja visa bendruomenė, kuri siūlo įvairias idėjas. Tad patys miestiečiai ir ras tą aukso vidurį, kuris leis mėgautis nauju parku, išsilaikančiu iš tų pačių miestiečių pajamų.
Ar galima pritaikyti Alytuje
Vičencos oro uosto transformacija gali tapti pavyzdžiu kitiems miestams. Pati Vičenca žvalgėsi į kitus miestus, ieškodama idėjų.
Ilgalaikiuose infrastruktūros projektuose politinė kaita lemia daug ir daro įtaką ir projektų idėjoms, ir jų įgyvendinimui, tai pripažino ir Vičencos tarybos narys Z.Leone.
„Mes taip pat įnešėme idėjų, kurios galbūt neatitiko ir neturėjo tęstinumo su ankstesnių administracijų, tiek vienos, tiek kitos politinės spalvos.“ – pripažino Z.Leone.
Ar reikia tokios vietos Alytuje? Nuomonių būtų įvairių – nors žalumos mieste yra daug, tačiau pramogų erdvė su kanalais mažiems laiveliams, viešo ir privataus partnerystės būdu sukurtos įvairių sporto šakų aikštelės, galėtų tapti puikia poilsio erdve ne vien tik miesto gyventojams, juolab, aerodromas puikioje vietoje – prie miško, Nemuno ir netoli miesto centro.
Beje, toks parkas puikiai suderinamas ir su dabartine aeroklubo veikla – anot aviatorių jiems pakaktų ir pusės 100 hektarų užimančios teritorijos.
Bus tęsinys.
Autoriai Vilija Kvedaraitė, Marius Jokūbaitis
Titulinė nuotrauka www.thegreencities.eu.
