Klausyti gyvai

24:00 - 06:30

Nakties garso takelis

Vijūnėlės dvaras Druskininkuose turi būti nugriautas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paskelbė, kad vadinamasis Vijūnėlės dvaras Druskininkuose turi būti nugriautas.

„Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo per šešis mėnesius yra įpareigojama nugriauti pastatą, esantį Druskininkuose, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą“, – rašoma teismo pranešime spaudai. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

LAT konstatavo, kad pastačius gyvenamosios paskirties pastatą kurorto apsaugos zonos antrojoje juostoje buvo pažeisti Lietuvos įstatymai.

Vijūnėlės dvaras (FM99 nuotr.)

Byloje nustatyta, kad fizinis asmuo, įsigijęs valčių nuomos punktą Druskininkuose, taip pat įsigijo teisę nuomotis žemės sklypą, kuris priklausė valstybei. 2010 m. valčių nuomos punktas sudegė. 2011 m. Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sujungus valčių nuomos punktą su kitais sklypais į vieną, buvo patvirtintas detalusis planas. Jo patvirtinimu buvo pakeistas ginčo žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis, iš rekreacinės teritorijos, ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos, į gyvenamąją teritoriją.

„Valstybė išnuomoja valstybinę žemę lengvatine (ne aukciono) tvarka, jeigu asmuo tame sklype turi teisėtai pastatytą statinį. Nagrinėtoje LAT byloje buvo nustatyta, kad vietoj nugriauto paslaugų paskirties valčių nuomos punkto buvo pastatytas gyvenamasis pastatas. Asmuo, statydamas statinį, kurio paskirtis visai kita ir kitoks teritorijos naudojimo būdas, neturėjo teisės į lengvatinę žemės sklypo nuomą“, – paskelbė teismas.

LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad „asmens lūkestis, jog pakeitus ginčo sklypo paskirtį į gyvenamąją, šis sklypas jam bus išnuomotas ne aukciono tvarka, nėra teisėtas ir todėl negali būti saugomas teisės“.

Galutinėje ir neskundžiamoje kasacinio teismo nutartyje pažymima, kad ginčo sklypas pagal naudojimo būdą buvo rekreacinė teritorija, todėl pagal įstatymus jo naudojimo būdas negalėjo būti pakeistas į gyvenamosios teritorijos. Toks pakeitimas prieštaravo Druskininkų savivaldybės turizmo ir rekreacinių teritorijų specialiajam planui.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčo žemės sklypas priklauso antrajai kurorto apsaugos zonos juostai. Ji tiksliai apibrėžta Alytaus apskrities viršininko 2003 m. įsakyme „Dėl valstybinės žemės sklypo įregistravimo“.

Šioje juostoje draudžiama vykdyti statybos ir kasybos darbus, nesusijusius su kurorto paskirtimi ir jo plėtojimu. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad individualiai ir privačiai naudojamo gyvenamojo namo statyba nebuvo skirta kurorto infrastruktūros plėtrai.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad Druskininkuose pastatytas pastatas prieštarauja saugomų teritorijų apsaugos ir žemės nuomos teisės aktų reikalavimams, todėl būtina pašalinti neteisėtos statybos padarinius, atkuriant buvusią iki statybos darbų padėtį, ir sutvarkyti statybvietę.

Druskininkų centre, kurortinėje zonoje, sudegusio valčių nuomos punkto vietoje, 2013 metais pradėtas statyti beveik 600 kvadratinių metrų gyvenamasis namas, vietos gyventojų pramintas Vijūnėlės dvaru. Statybai reikalingus leidimus davė Druskininkų savivaldybė ir vietos žemėtvarkininkai. Iš pradžių šis turtas priklausė Alytaus miesto gyventojui, vienos saugos firmos apsaugininkui Romui Baranauskui, vėliau – kauniečiams sutuoktiniams, verslininkui Žilvinui ir Zinai Poviloniams. Šie asmenys taip pat parašė kasacinius skundus Aukščiausiajam Teismui.

Gindama viešąjį interesą 2014 metais Generalinė prokuratūra kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą, siekdama panaikinti visus su statybomis šioje teritorijoje susijusius dokumentus. Tačiau šis teismas atsisakė tenkinti prokuratūros reikalavimus.

2015-ųjų rudenį Vyriausybė iš savo nutarimo išbraukė visą skyrių, kuris reglamentavo kurortų apsaugos zonas. Teisėsauga buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, įtardama neteisėtą poveikį naikinant šį teisės aktą.

Tyrimas nutrauktas, nes nerasta nusikalstamos veikos požymių. Tačiau paviešinus jame figūravusių politikų ir Vyriausybės narių pokalbių išklotines, paaiškėjo, kad kurortinių zonų panaikinimo siekė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, jis tuo metu priklausė Socialdemokratų partijai. Dėl to jis ne kartą skambino tuometiniam aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui, Vyriausybės kancleriui Alminui Mačiuliui, kitiems pareigūnams.

Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia pagrindiniam šalies įstatymui Vyriausybės darbo reglamento nuostatą, kuri leidžia Vyriausybės posėdžio darbotvarkę papildyti iš anksto nederintais klausimais.

Kitos naujienos

„Pilietiškumo dėlionėje“ pokalbis su Giedriumi Sakalausku. 

Šį sekmadienį (gruodžio 11 d.) Makniūnuose nuo 10 iki 13 val. vyks Kalėdinis Makniūnų bagažinių t...

Gruodžio 2 dieną Alytaus pataisos namuose 49 m. kinologas specialistas sumušė kitos kinologės 7 mėnesių t...

Lietuvos profesionalai standartinių šokių šokėjai Vaidotas Lacitis ir Veronika Golodneva Lacitien...