Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Alytaus rajone vilkai iki rugsėjo vidurio papjovė daugiau kaip pusę šimto naminių gyvūnų, nukentėjo 19 augintojų. Šiais metais antrą kartą buvo galimybė pasinaudoti parama ir įsigyti prevencines apsaugos priemones. Paraiškas pateikusių Alytaus rajono ūkininkų skaičius nedidelis, tačiau nemažai gyvulių augintojų ja pasinaudojo ankstesniais metais.
Iki rugsėjo 18 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) buvo renkamos paraiškos dėl investicijų, padedančių apsaugoti ūkinius gyvūnus nuo vilkų daromos žalos, įsigijimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“. Dėl paramos kreipėsi 4 Alytaus rajono ūkininkai.
„Pernai daugiausia paraiškų pateikė Alytaus rajono ūkininkai. Iš 121 mūsų buvo 12. Daug ūkininkų saugosi vilkų, ganyklą aptveria elektriniu piemenių, tačiau nemažai yra vielinių tvorų, kurios, aišku, apsaugo mažiau. Tarp šiais metais nukentėjusių yra tokių, kurie gyvuliams apsaugoti nenaudojo jokių priemonių“, – sakė Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Stasys Supranavičius.
Šiemet iki rugsėjo 15 d. į savivaldybę dėl vilkų papjautų gyvūnų kreipėsi 19 ūkininkų, papjauta 50 avių ir 1 veršiukas. 14 gyvulių augintojų naudojo apsaugai elektrinį piemenį, 4 vielinę tvorą, vienas nenaudojo jokios apsaugos. Paskaičiuota padaryta žala – 6803 Eur, kurią išmokės Aplinkos ministerija. Tačiau kompensacijos negaus ūkininkas, kuris netaikė jokios prevencinės priemonės saugoti gyvūnus nuo vilkų. Jis prarado 4 avis.
Nors, paraiškų surinkimas dėl paramos įrengti prevencines priemones, padedančias apsaugoti gyvulius nuo vilkų, baigėsi, Žemės ūkio skyriaus vedėjas S. Supranavičius ragina ūkininkus jas įsirengti, nes nuostoliai dažnai būna didesni nei gaunama kompensacija.
Paramos lėšomis 100 proc. kompensuojamas šių gyvulių apsaugos nuo vilkų priemonių įsigijimas: vielinio elektrinio aptvaro, juostinio elektrinio aptvaro, tinklinio elektrinio aptvaro, elektros tiekimo .
Aplinkos ministerija svarsto šį sezoną leisti sumedžioti pusšimčiu daugiau vilkų nei pernai, iš viso – 175. Šis limitas numatomas parengtame aplinkos ministro įsakymo projekte. Anot aiškinamojo rašto, toks limitas siūlomas įvertinus, kad Lietuvoje yra ne mažiau kaip 54 vilkų šeimos. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika įsakymo dar nepasirašęs. Anot jo, vilkų populiacija nustatoma pagal specialią metodiką, o limitas paskaičiuojamas atsižvelgus į gautus skaičius.
” visus metus tiek medžiotojai, tiek ūkininkai, tiek tie, kas pastebi vilkus, skaičiuoja, yra Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje sukurta platforma, kur duomenys perduodami, tai ir vilkų nuotraukos, ir pėdų nuotraukos ir t. t. Tokiu būdu sudaromas žemėlapis. Mokslininkai įvertina visų duomenų patikimumą, tikrumą ir išveda formulę, pagal ją suskaičiuoja, kiek maždaug yra šeimų. Pagal tai nustatomas limitas“, – aiškino ministras.
Anot jo, kad ši metodika patikima rodo ir sumedžiotų vilkų genetiniai tyrimai.Siekiant, kad vilkai būtų medžiojami proporcingai jų natūraliai gausai, šiemet vilkų sumedžiojimo limito siūloma neskirstyti rajonais.
Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius BNS pripažino, kad vilkų populiacija Lietuvoje šiuo metu yra geros būklės, tačiau abejojo būtinybe nustatyti maksimalius sumedžiojimo limitus. Praėjusį sezoną leista sumedžioti 120 vilkų. Ūkininkams skundžiantis šių žvėrių daroma žala, Seimo Kaimo reikalų komitetas ragino aplinkos ministrą iki 150 didinti sumedžioti leidžiamų vilkų skaičių. Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai už vilkų padarytą žalą ūkininkams išmokėtas 71 tūkst. 188 eurai, šiemet – 74 tūkst. 712 eurų.
Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15-ąją ir trunka iki kovo 31-osios. Išnaudojus vilkų sumedžiojimo limitą, medžioklės sezonas nutraukiamas anksčiau.
