Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Radijo stoties FM99 eteryje vyko pokalbis su neeilinė viešnia, kurios vardas gerai pažįstamas Lietuvos teatro ir kino gerbėjams. Vilma Raubaitė – aktorė, trijų Auksinių scenos kryžių laureatė, pedagogė, aktyvi žmogaus teisių ir socialinių temų ambasadorė.
Nors vaikystėje svajojo būti dailininke, likimas ją atvedė į sceną – nuo 2003-ųjų Vilma kuria vaidmenis, dėsto, buria bendruomenes, ir visą tai daro su ryškiu asmeniniu braižu. Vilma pasakojo apie kūrybos kelią, aktoriaus profesijos iššūkius, moterų balsą mene ir gyvenimeir kaip socialinis aktyvizmas dera su menininko kasdienybe.
Vilma Raubaitė prisipažino, kad aktorystė nebuvo jos vaikystės svajonė.
„Niekada nenorėjau būti aktore. Norėjau būti dailininke. Čia buvo turbūt vienintelė mano vaikystės svajonė, kur aš kažkuo norėjau būti. Tai man atrodo yra labai nuostabu būti sau. Man visai patikdavo būti vienai, norsir dabar patinka.“, – pasakojo aktorė.
Nepaisant to, kad norėjo būti dailininke, ji siekė mokytis Vilniuje. Svarstė studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą, vėliau – psichologiją, tačiau matematikos egzaminas tapo kliūtimi. Tuomet Vilma pradėjo ieškoti, kur Vilniuje yra stojamieji egzaminai ir aptiko dvi aukštąsias mokyklas: Lietuvos muzikos ir teatro akademiją bei Dailės akademiją. Nors dailiolinke būti noras buvo, tačiau ši mintis „nesivystė“, tad Dailės akademija atkrito.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje moteris tikėjosi studijuoti kino režisūrą, tačiau dalyvavo atrankoje į aktorinį ir jai pasisekė įstoti. Studijos buvo intensyvios, tačiau įdomios, prisimena moteris. Tačiau pripažįsta, kad aktorystė jai tapo aiški tik po penkerių, dešimties metų. Baigus mokslus, atsirado nepasitikėjimas savimi ir daug kompleksų. Nors buvo laiminga dirbdama, jautėsi tarsi neturėtų „normalios profesijos“.
Tačiau pripažinimas leido suprasti, kad moteris eina savo keliu ir tai yra jos profesija, kuri ja didžiuojasi.
Paklausta, kaip pavyksta išlaikyti balansą tarp intensyvios veiklos ir asmeninio gyvenimo, Vilma Raubaitė atskleidė esanti lėtas žmogus ir skiria laiko sau. Jos emocinis užuovėjos uostas – vazoninės gėlės, ypač citrinmedis ar apelsinmedis, pasodinti iš sėklos.
