Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Klausykite „Europos klubą” Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą: Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox
Europos Sąjunga skelbia savo planą sumažinti rusiškų dujų vartojimą, bet kalbamaJAV ir Jungtinė Karalystė atsisako pirkti rusišką iškastinį kurą – dujas, naftą ir anglį. Kodėl to nedaro Europos Sąjunga? Ar Ukraina artimiausiu metu ne tik taps kandidate į ES, bet ir energetinių tinklų dalimi? Koks Europos planas – mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir kaip padėti gyventojams, šildymo ir kuro kainoms kylant į kosmines aukštumas. Pokalbis su eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi.
Šioms šalims gerokai lengviau priimti tokius sprendimus, nes jų rinkoje rusiška nafta sudaro nedidelę dalį viso kiekio – JAV 3,5%, Didžiojoje Britanijoje – 5%, tuo metu Europos Sąjungoje nafta iš Rusijos sudaro 25% ir jos atsisakymas „per naktį“ reikštų, kad dyzelino neturėtume, nes naftos perdirbimo technologijos ir gamyba pritaikyta rusiškai naftai, sako eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
„Todėl perėjimas turi būti palaipsnis, užtikrinantis adekvačias kainas vartotojams ir energetikos sektoriaus stabilumą,“ – teigia Europos Komisijos narys.
Situacija su dujomis kiek kitokia – dujų iš Rusijos perkama 155 mlrd.kubinių metrų per metus ir alternatyva, kur galima nusipirkti yra bent pusei – 50 mlrd.kubinių metrų iš JAV ir Kataro suskystintomis dujomis, dar 10 dujotiekiais iš Azerbaidžano, Alžyro ir Norvegijos, kuri ketina didinti išgavimą, kaip ir Azerbaidžanas. Padidinus išgavimą, tai bendrai sudarytų dar 10 milijardų kubinių metrų, tai reiškia, kad šiuo metu pakaitalas yra mažiau negu pusei rusiškų dujų, kiti sprendimai nėra greiti – tarp jų energetinis efektyvumas, bei didinami biometano gamybos pajėgumai.
„Tikslas yra perkamų dujų sumažinimas dviem trečdaliais iki metų pabaigos ir užtikrinimas energijos sitemų stabilumo, kad kitą šildymo sezoną neliktume visiškai be dujų, galėtų funkcionuoti pramonė, o gyventojų namai būtų apšildyti“, – aiškina V.Sinkevičius. Tarp Europos Komisijos siūlomų priemonių – privalomas dujų saugyklų užpildymas 90% iki kito šildymo sezono.
„Tokias išvadas reikėjo pasidaryti jau po Krymo aneksijos ir turėjome 8 metus pasirengti“, – sako eurokomisaras. Tačiau tuomet tinkamos reakcijos nebuvo.
Energetiniai šaltiniai atskirose šalyse taip pat skiriasi, jos laisvos rinktis savo naudojamą kurą, tačiau geriausiais sprendimas – atsinaujinantys energijos šaltiniai. 2030-aisiais atsinaujinantys šaltiniai turėtų sudaryti 40%, kas taip pat išstūminės Rusijos iškastinį kurą.
Per 2020 metus visos ES šalys narės bendrai Rusijai už iškastinį kurą sumokėjo 52 milijardus eurų.
„Neabejoju, tie pinigai naudojami finansuoti ir karines kampanijas,“ – sako V.Sinkevičius.
Dabartiniai energetinių sistemų planai daromi jau įtraukiant Ukrainą ir Moldovą, pirmiausiai siekiama sinchronizuoti elektros tinklus. Sinchronizuoti Ukrainos elektros tinklus su Europa ketinama per metus. Minimizuoti rusiškų dujų poreikį Ukraina tai pat siekiama kuo greičiau. Sprendimai – suskystintos dujos, susijungimas su Europos tinklais. Po karo atstatant šalys bus svarbūs ir kiti sprendimai – energetinio efektyvumo, atsinaujinančios energetikos, nes Ukrainos teritorija turi tam puikias galimybes.
Siekiama ne tik užtikrinti energetinių tinklų sujungimą, bet ir spartinti Ukrainos galimybes integruotis į Europos Sąjungą – prašymą tapti kandidate šalies Prezidentas pateikė prasidėjus karui, tačiau tam turi pritarti visos 27 šalys.
„Manau tai yra realu, ne tik dėl konteksto, bet Ukraina jau senokai pradėjus reformų kelią – viskas prasidėjo nuo Maidano, jau tada 100 žmonių žuvo dėl europinio kelio“, – primena eurokomisaras.
„Atomui sunku bus konkuruoti su atisnaujinančia energetika“, – nebent būtų pereita prie visiškai kitokios technologijos.
Sparčiai į dangų kopiančios energijos, kuro kainos taip pat verčia ieškoti asiūlymų. EK jau spalio mėnesį teikė pasiūlymus pakilus dujų kainoms, tarp jų – aplinkos taršos leidimų naudojimas kompensacijoms, mažinti kainą, peržiūrėti kainos dedamąją elinžminuojant mokesčius, vardija V.Sinkevičius.
„Kitas sprendimas, kuris pasiūlytas – bendras dujų pirkimas užildant saugyklas, užtikrinant didesnė derybinę galią, kas galbūt leistų nusiderėti pigesnę kainą“, – jau išbandytą būdą apsirūpinti vakcinomis mini eurokomisaras.
Kokia galėtų būti kaina perkant dujas bendrai, V.Sinkevičius nesiėmė spėlioti, nes dujos perkamos rinkoje ir prognozuoti sunku.
Pakeisti naftą paprasčiau – tai pervežamas produktas, o alternatyvų dujoms nėra daug, suskystintų dujų nėra daug priėmimo taškų, jų neturi net Vokietija.
Vienas iš Komisijos siūlymų – sumažinti šildymo temperatūrą ES nuo 22 iki 21 laipsnio, kas bendrai duotų sutaupytus 4,5 – 5 mlrd.kubinių metrų dujų. Renovacija, įrengiamos šildymo pompos, autonominis šildymas turėtų dar didesnį efektą.
Moldovos ir Gruzijos bei eilėje laukiančių Vakarų Balkanų valstybių perspektyva ES, atominės energetikos ateitis, kiti klausimai pokalbyje su Europos Komsiijos nariu Virginijumi Sinkevičiumi.
„Europos klubas” dalinai finansuojamas Europos Parlamento
Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.
Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.
- Lazdijų rajone sulaikyta moteris, mišku gabenusi baltarusiškų cigarečių kontrabandą
- Šildymo sezonas Alytuje baigtas. O kaip sumažinti šildymo sąskaitas ateityje? – „Gyvas miestas”
- Visi Lietuvos dramaturgų keliai veda į Alytaus teatrą: prasideda dramaturgų konkursas
- Savaitgalį pulo turnyre Alytuje dalyvaus ir jauniausias Lietuvos profesionalas: jam tik trylika
- Pradeda veikti informacijos apie rinkimus trumpasis numeris 1855
