Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Prisidėkite ir tapkite FM99 patronu! https://www.patreon.com/FM99
Po radijo stoties FM99 paviešintos informacijos apie Alytuje, Pramonės g. 1 planuojamą sunkiosios chemijos gamyklą, nerimsta miesto gyventojų ir aplinkui įsikūrusio verslo diskusijos. Tęsiame temą su chemijos mokslų daktaru Donatu Žmuidzinavičiumi ir Alytaus m. vicemeru Šarūnu Klėgeriu.
Ką savivaldybės vadovai mano, apie planuojamą objektą?
“Noriu priminti gal šiek tiek istorijos, kad būtų tas vaizdas toks pilnesnis, nes šiuo metu viešojoje erdvėje aš galbūt mažai matau ekspertų nuomonės, bet daug matau tokio emocinio fono, kuris galbūt yra ir pagrįstas, dėl to, kad mes turėjome visiškai neseniai didžiulę nelaimę, kurią visi miestelėnai patyrę esame”, – pradėjo vicemeras.
Istorija tokia – praėjusių metų spalio mėnesį uždarosios akcinės bendrovės „MS LT01” direktorius Andrius Stasiukynas kreipėsi į merą ir savivaldybę, dėl galimybės vykdyti savo veiklą. „Be abejo, buvo iškart į tai sureaguota , mes kalbamės su visais investuotojais, neišskiriant nei vieno, ir pamačius apie tai, kad ši įmonė norėtų daryti iškastinių mineralų uolienų perdirbimo veiklą, miesto vadovai inicijavo, pirmiausiai supažindino tarybos narius, tada inicijavo poveikio aplinkai studiją tam, kad vykdyti toliau šią veiklą ir tą aplinkai vertinimo studiją ši įmonė pradėjo daryti ir padarė”, – aiškino Šarūnas Klėgeris.
Kiek keistokai skamba tas “vadovų inicijavimas ir reikalavimas” poveikio aplinkai vertinimo analizės, nes kaip ir pačioje PAV ataskaitoje nurodoma, to reikalauja ne savivaldybė, o įstatymas.
„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo 1996 m. rugpjūčio 15 d. įstatymu Nr. I-1495 (toliau –PAV įstatymas) planuojama veikla atitinka PAV įstatymo 1 priedo 6.2. ir 6.3. punkte nurodytas veiklas, kurių poveikis aplinkai turi būti vertinamas. Vadovaujantis PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalies1 punkto reikalavimais atliekamas poveikio aplinkai vertinimas.” Vadovų reikalavimai neminimi, bet tiek to.
Suokalbio nėra, niekas nenuspręsta
Jokio suokalbio, anot Šarūno Klėgerio, nėra, gandai, kad viskas sutarta ir gamykla jau veikia, nepagrįsti. “Yra studija, kurią buvo prašyta parengti ir šiuo metu laukiama komentarai Nacionalinio sveikatos centro, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Alytaus, aišku, miesto savivaldybė pasakys savo nuomonę išgirdusi daugumos ekspertų nuomonę, ir jeigu kils nors mažiausia abejonė… Be abejo, čia minėt galima dar ir nuotekų valymo įstaigą Alytaus, kuri tiesiogiai susijus su visu pramonės rajonu, ir kitų įmonių ar organizacijų, kurios rūpinasi mūsų miesto gamtosauga, švara ir taip toliau. Išgirdus visų šių institucijų nuomonę, jeigu liks nors mažiausia abejonė, kad ši įmonė dėl atstumų ten, dėl savo veiklos, turinio, medžiagų naudojimo ar dėl saugumo, ar dėl ko negali to atitikti, tai be abejo, tos veiklos ir nevykdys,” – tikino vicemeras.
Tikimės, kad taip ir bus, ir kalbiname ekspertą, kurių nuomonės pasigendama, Kembridžo universtiteto chemijos mokslų daktarą Donatą Žmuidzinavičių. Jis, išstudijavęs pateiktą PAV sako, jog anot dokumento, “viskas čia rožėm klota, jokių čia nei garsų, nei teršalų nebus”. Bent jau popieriuje.
Naujajame objekte planuojama magnio sulfato gamyba, natrio silikato gamyba, amorfinio silicio oksido gamyba, natrio sulfato gamyba, metalurginių miltelių gamyba, silicio oksidų gamyba. Į orą planuojama išmesti anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros rūgštis, vandenilio peroksidas, azoto rūgštis.
Paprašome mokslų daktaro išversti į žmonių kalbą
“Jei paprastai kalbant, ūkiškai , tai bus granitas iš kažkur vežamas, malamas, ir tada bus chemikalais koncentruotais, sieros rūgštim, šarmais, peroksidais, bus pilama ir tirpinama, cheminės medžiagos išgaunama paskui iš tų skysčių, tam tikri chemikalai, kaip magnio sulfatas, natrio silikatas, vadinamas skystas stiklas, žinoma ir metalai tam tikri, ir nikelio bus, ir chromo bus, ir kitų metalų bus galima išgauti,” – aiškina D.Žmuidzinavičius.
Objektas – sunkiosios chemijos pramonė
“Tai vadinama sunkiosios chemijos pramonė bus čia. Čia ne kosmetikos gamyba, ne Koslita, kaip Alytuj veikia, čia bus sunkioji pramonė, bus labai daug sunkvežimių, kurie veš, arba sunkvežimių arba geležinkeliu, veš uolieną, ta uoliena dūlės, tas neišvengiama,” – pasakoja chemikas. Jam labiausiai neramu dėl milžiniškų kiekių krovinių ir “kaip jie ten sugebės bekvapiu bekontakčiu būdu viską daryti”. PAV ataskaitoje rašoma, jog viskas vyks uždaroje patalpoje.
Turi PAV – veiklą gali vykdyti
Anot D.Žmuidzinavičiaus, kai verslininkas gauna pritarimą poveikio aplinkai vertinimo analizei, tai iš esmė veiklą galima vykdyti. Teoriškai, jei po to teršalų kiekiai bus viršijami, veiklą galima stabdyti, bet praktiškai tai vyksta itin sunkiai.
“Tie aplinkosaugininkai, kol įstatymai nėra pakeisti, kiek girdėjau bus griežtinami, po visų tiek ir Grigeo, tiek ir Ekologistikos skandalo, paskui jau, kai įmonė veikt pradeda, labai sunku yra tą veiklą sustabdyt, kiek aš suprantu. Pavyzdžiui, Klaipėdoj – ir smardina, ir teršia, ir dulkės visur nusėdusios, ir chromu užterštas dirvožemis ir vistiek neįmanoma sustabdyt jau to,” – mini neseniai atrastas bėdas Lietuvoje.
Paklaustas, ar pats statytų tokią gamyklą savo mieste, chemikas juokiasi. “Aš pats savo pinigų neivestuočiau į tokį reikalą. Paprastai užsienyje sunkioji pramonė, va tokia sunkioji cheminė pramonė, tai yra kompleksai, statoma kur jau yra ta sunkioji pramonė, pavyzdžiui Jonavos Azotas yra, arba Akmenėj yra, tai prie tos gamyklos prisišliejama, ten yra garo katilai”, – kalba Donatas. Prisimena ir aplinkinius pastatus mūsų mieste, kuriuose ne tik žmonės dirba ir leidžia laisvalaikį, bet ir gyvena. Šie pastatai įsikūrę per kiek daugiau nei šimtą metrų, o kai kurios įmonės su šimtais darbuotojų ir tam pačiam pastate.
“Siuvimo įmonės visi agregatai, visa ventiliacija stovi ant stogo, jie ima orą ir vėdinasi pas save patalpas,” – svarsto pašnekovas. “Kaip rodoma analizėj, tarša nėra didelė, bet kaip kas ką užtikrins…”
Anot eksperto, sutabdyti įsibėgėjusį procesą nebus lengva, nes PAV nurodytos normos, kurios atitinka įstatymus. Visgi netrūksta ir neišspręstų reikalų – ypatingai susijusių su transportavimu, iškrovimu ir pan.
Kiek visuomenės nuomonė svarbi statant tokio pobūdžio gamyklą?
“Žmonės turėtų būti super suinteresuoti ir dalyvauti šiame procese. Na paviešinta, jau Jūsų radijas diskutuoja, politikai matau kai kurie įsitraukia, bet kol kas nematau, kad meras būtų įsitraukęs, o čia jo labai didelė atsakomybė, nes savivaldybės aplinkos skyrius irgi tvirtina šią analizę,” – kalba alytiškis.
Kaip sako Donatas – vienintelis dokumentas, ko verslininkui reikia, tai yra šitas – poveikio aplinkai vertinimo analizė, o jei čia rašoma, kad teršalų neišskirs, tai jokių leidimų specialių nereikia. Tačiau kas įvertins PAV?
“Manau, kad reiktų ekpertinio PAV vertinimo, kur rimtai būtų nusamdyti žmonės, ir ekspertiškai, su dokumentais, su parašais galėtų pasakyti. Neturėtų miesto aplinkos apsaugos skyrius tik padėt parašą,” – išeitį siūlo D.Žmuidzinavičius.
—-
Dar vienas svarbus miestui projektas, apie kur sukasi diskusijos – Laisvoji ekonominė zona (LEZ)
“Tai yra galbūt paskutinis šio miesto bilietas pavejant tokius regionus kaip Marijampolės, galbūt Kauno regionas, galbūt galima čia kalbėti jau toliau, jeigu politikai patvirtins, jeigu taip bus, tai ir kelias Kaunas – Alytus, ir infrastruktūra ir daug daug kitų dalykų , nes viena vieta įkurta ekonominėj zonoj įkuria tris keturias vietas prie ekonominės zonos – radijo stočiai kalbėjo vicemeras Šarūnas Klėgeris.
Anot jo, dabar turimas Pramonės parkas daugiausiai užpildytas Lietuvoje, ir belikę vos keletas sklypų nuo 1 iki 2 ha, kuriuos galima pasiūlyti verslininkams.
LEZ kelia daug diskusijų, kaip ir patogiausia jo įkūrimui vieta – Alytaus aerodromas. Dėl šio objekto ietys laužomos jau senokai. Kaip sakė vicemeras, 20 dieną LEZ galimybių studija bus pristatyta tarybos nariams , o vėliau ir visuomenei.
