Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox FM99 studijoje „Praeitis trap mūsų“Alytaus kolekcininkų klubo nariai Gintaras Lučinskas ir Virginijus Oželis.
Jeigu šiandien Alytaus miesto abi dalys, tiek kairiajame, tiek dešiniajame Nemuno krante, sudaro vieną administracinį vienetą, tai dar nereiškia, kad tai buvo visada.1795 metais po trečio Abiejų Tautų Respublikos padalijimo dabartinis I Alytus atiteko Rusijos imperijai, o II Alytus Prūsijos karalystei. Šių valstybių siena ėjo Nemuno upe ir padalino ligi tol buvusį vientisą Alytaus miestą per pusę. Nuo tada skirtinguose Nemuno krantuose gyvenę giminės ir draugai tapo vieni kitiems užsieniečiais. Greičiausiai tais laikais ir atsirado žodis „zanemunčikas“. Taip vienas kitą vadino skirtingų Nemuno krantų gyventojai, tapę skirtingų valstybių piliečiais.
Atėjo didelių permainų metas ir ypač likimas jų nepagailėjo II Alytui.
Taip Alytų žemėlapyje nubraižė Prūsijos armijos inžinierius-leitenantas Lebauld de Nans XVIII ir XIX amžių sandūroje.
Prūsija neilgai džiaugėsi naujomis provincijomis. Napoleonas, sutriuškinęs Prūsijos armiją prie Jenos ir Auerštato, stipriai apkarpė jos valdas.1807 metais iš buvusių ATR žemių, tarp kurių buvo ir lietuviška užnemunė, jis sukūrė Varšuvos kunigaikštystę. O kokia gi kunigaikštystė be kunigaikščio? Napoleono valia juo tapo Saksonijos karalius Fridrichas Augustas.
Bet šaindien apie pinigus. Ir būtent apie tuos, kuriais iki 1815 metų naudojosi II Alytaus gyventojai-zanemunščikai, anot kitapus Nemuno gyvenusių.
Naujai sukurtai valstybei buvo tiesiog būtina turėti ne tik administraciją ir armiją, bet ir savo pinigus. Jau 1808 metais kunigaikštystės finansų ministras Venglinskis už 14.000 dukatų nupirko Varšuvoje namą. Tą patį, kuriame iki 1795 metų veikė paskutinio ATR valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio monetų kalykla. Iždo komisija tuoj pat pradėjo ruošti kalyklą darbui. Ruošė turbūt ilgai ir nuobodžiai, nes pirmos monetos buvo nukaltos tik 1810 metais. Kalykla veikė iki pat kunigaikštystės gyvavimo pabaigos, ir netgi ilgiau-po Napoleono pralaimėjimo, įjungus didžiąją dalį kunigaikštystės žemių į Rusijos imperijos sudėtį, kaip autonominę Lenkijos karalystę. Tiktai ant monetų jau puikavosi ne Fridricho Augusto, bet Aleksandro I profilis.
Monetos
Didžiausio nominalo moneta buvo auksinis dukatas 986*prabos, kuris svėrė 3,46 gramo, jo diametras-22 mm. 1812 metais tokių monetų nukalta 8.546 vienetai. 1813 metais jau tik 3.001 moneta. Bendras tiražas 11.547.
Kas galėtų paneigti galimybę, kad Varšuvos kunigaikštystės, Lomžos departamento, Kalvarijos pavieto, II Alytaus paprastas žmogelis galėjo net akyse neregėti tokios monetos. Tokiai nemažai valstybei kaip Varšuvos kunigaikštystė šių monetų buvo nukalta tikrai nepakankamai.
Antra pagal nominalą moneta buvo sidabrinis taleris. Svoris 22,8g, diametras 38 mm.1811m. nukalta- 4.488, 1812m.- 35.853, 1814-13.543. Iš viso-53.884 monetos.
Toliau vertės mažėjimo tvarka eina trečdalio talerio vertės moneta. Svoris 8,6g-diametras 29mm. 1810 m- 123.277 vnt; 1811m.-993.077 vnt; 1812m.- 2.804.086 vnt, 1813m.- 1.915.989 vnt, 1814m.- 2.167.769 vnt. Iš viso 7.204.198 monetos. Mažėjant nominalui tiražas didėja. Lyg ir taisyklė, bet ne be išimčių.
Tokia išimtis yra 1/6 talerio nominalo (svoris 4,9g, diametras- 26mm) monetos tiražas: 1811m.-112.865 vnt; 1812m.-223.058 vnt; 1813m. -105.815 vnt; 1814m. – 603.393 vnt. Iš viso 1.045.131 moneta.
10 grašių nominalo moneta ( svoris 2,9g,diametras 22mm) kalta 1810,1812 ir 1813 metais. Bendras tiražas maždaug 4.500.000 monetų (kiek tiksliai nukalta 1810 metais nežinoma).
5 grašiai (svoris 2,1g,diametras 20mm) 1811 ir 1812 metais nukalta iš viso 14.999.980 monetos. Visai gali būti, kad tos 20 monetų, kurių trūksta iki apvalios 15.000.000 sumos, buvo „privatizuotos“. Vargu, kad žmonės, gyvenę prieš 200 metų, labai jau skyrėsi nuo dabartinių.
3 grašiai jau buvo variniai (svoris 8,6g,diametras 26mm) Iš viso nuo 1810 iki 1814 metų nukalta 15.546.571 moneta.
1 grašis, mažiausias nominalas (svoris 2,7g,diametras 21mm) Iš viso nuo 1810 iki1814 metų nukalta 12.974.726 monetos.
Kalyklos planuose buvo numatyta kalti dar ir pusės grašio nominalo monetas, bet toks pinigėlis taip ir liko tik popieriuje. Jo gamyba kalyklai būtų buvus nuostolinga.
To meto žmonės skaičiavo pinigus ne trečdaliais ar šeštadaliais talerio, o zlotais/auksinais. Tai neturėjo nieko bendra su auksu. Tiesiog 1 zlotas/auksinas buvo 30 grašių suma. Taigi 1/6 talerio buvo vadinama 1 zlotu,1/3 talerio -2 zlotai. Taleris visoje Europoje buvo taleris, bet pas mus vis tiek buvo skaičiuojamas kaip 6 zlotai/auksinai. Tokia tradicija buvo išlikusi nuo XV-XVI amžių, kai zlotu arba auksinu vadinta auksinę 30 sidabrinių grašių vertės monetą. Taip infliacija per šimtmečius nuvertina ne tik pačius pinigus, bet negi jų pavadinimą. Kitas labai geras pavyzdys-auksinės Romos imperijos monetos solido pavadinimas. XVII amžiuje Lietuvoje solidu(šilingu) jau vadino smulkų Jono Kazimiero varinį pinigėlį-boratinką.
Štai kokius pinigus savo kapšuose XIX amžiaus pradžioje nešiojosi II Alytaus gyventojai, nors tais laikais niekas nedraudė naudotis ir kitų valstybių pinigais. Esmė buvo ne herbuose ant monetų, o svoryje ir metalų (tauriųjų, savaime aišku) praboje.
Projektas dalinai finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos
