Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox 2011-aisiais, seniausias Lietuvoje Žuvinto biosferos rezervatas buvo įtrauktas į pasaulinį UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ rezervatų tinklą. Tai buvo reikšmingas įvertinimas ne tik pačiam rezervatui, bet ir visam regionui. Žuvintas tapo tarptautiniu gamtosaugos simboliu – vieta, kurioje darniai dera gamtos išsaugojimas, biologinė įvairovė ir žmonių veikla.
Apie tai, ką reiškia toks statusas, kokie iššūkiai laukia ir kuo ši vieta ypatinga – FM99 eteryje kalbamės su Žuvinto biosferos rezervato ekologu Arūnu Pranaičiu.
Šiuo metu Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centre auginami 52 meldinių nendrinukių mažyliai. Jie čia tam, kad padėtų šių retų paukščių populiacijai Žuvinte atsikurti. Prieš paleidžiant juos į Žuvinto pelkes kviečiame visus norinčius pas mažylius į svečius. Ypatingai laukiame ūkininkų ne tik pamatyti jų globojamus paukščius, bet ir pasikalbėti apie jų apsaugą, ūkininkavimo Žuvinto pelkėse specifiką.
Susitikime jau liepos 1 d. 15 val. Žuvinto biosferso rezervato lankytojų centre.
🐦 Gamtosauga karo fone: meldinės nendrinukės likimas Ukrainos Polesėje
Kol pasaulis stebi karinius konfliktus, gamtos apsauga išlieka ne mažiau svarbi – ypač kalbant apie nykstančias rūšis, tokias kaip meldinė nendrinukė, kurios išlikimas tiesiogiai priklauso nuo žmonių įsitraukimo.
2025 m. birželį Ukrainos Polesės regione įvyko tarptautinė ekspedicija, vertinusi šios paukščių rūšies padėtį vienoje svarbiausių jos buveinių. Misija vyko įgyvendinant projektą „LIFE4AquaticWarbler“, dalyvavo ekspertai iš Lietuvos, Ukrainos, Belgijos, Prancūzijos ir Vokietijos.
Ekspedicijai vadovavo dr. Žydrūnas Preikša (Vytauto Didžiojo universitetas), kartu su kolegomis iš Lietuvos – Renatu Jakaičiu ir Kęstučiu Jarmalavičiumi. Pagrindinis tikslas – įvertinti Pripetės upės baseino šlapynių būklę bei meldinės nendrinukės populiacijos gausą.
„Parsivežu slogų jausmą. Gamtos būklė bloga – didžiuliai viksvynų plotai apaugę krūmais, nendrėmis, dalis – išdegusi po šiemetinių gaisrų, o kai kur – itin sausa“, – pasakojo dr. Ž. Preikša.
⚠️ Pavojus rūšiai: mažiau nei 20 patinų
Anksčiau Polesė buvo laikoma antra pagal svarbą teritorija pasaulyje šiai rūšiai. Čia gyvendavo iki 3000 individų – apie 30 % pasaulinės populiacijos. Šiemet užfiksuota vos ~20 giedančių patinų, o tai liudija apie rimtą buveinių degradaciją, gaisrų žalą ir būtinybę imtis neatidėliotinų veiksmų.
Nepaisant to, kad teritorija tiesioginių karo veiksmų nepatyrė, karas paveikė žmonių ir gamtos santykį. Dėl išvykusių gyventojų ir sustojusios ūkinės veiklos pelkės apaugo, prarado atvirumą, o tai – gyvybiškai svarbu meldinėms nendrinukėms.
🔥 Degančios pelkės, dingstanti rūšis
Ypač opios problemos – pavasarinis žolės deginimas ir pelkių sausinimas. Buveinių atkūrimas, bendruomenių įtraukimas ir bendradarbiavimas su Ukrainos aplinkosaugos institucijomis tapo pagrindiniais uždaviniais ateičiai.
Tarptautinė misija parodė, kad net ir karinio konflikto sąlygomis, gamtosaugos darbai tęsiasi. Mokslininkai iš skirtingų šalių susivienijo, kad išsaugotų vieną rečiausių Europos paukščių ir perduotų šią atsakomybę ateities kartoms.
