Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Jau trečią kartą spalio pabaigoje Lietuvos asociacija „Gyvastis“ uždega žvakutes už visus organų donorus. Pernai ir užpernai žvakutės donorų atminimui liepsnojo Vilniuje, o šiais metais, prie „Gyvasties“ prisijungus skyriams Klaipėdoje ir Marijampolėje, regioninėms organizacijoms – „Kauno Gyvasčiai“, Šiaulių „Atgajai“, Vilkaviškio nefrologinių ligonių draugijai bei draugams – Panevėžio krašto donorų asociacijai ir Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijai, – jos degs net 8 Lietuvos miestuose.
Prie žvakučių akcijos „Už organų donorus“ prisijungė ir Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija. Spalio 25 dieną vidiniame gimnazijos kiemelyje nuo 15 iki 18 valandos vyks žvakučių akcija.
„Atiduok mano širdį tam, kurio širdis tebuvo nesibaigiančių skausmų šaltinis. Atiduok mano regėjimą žmogui, kuris nė karto nematė patekančios saulės,“ – rašo Robertas N. Testas „Donorystės himne“. Žmonėms, gyvenantiems, persodintos širdies, inkstų, kepenų ar plaučių dėka, o matantiems dėl to, kad buvo persodintos ragenos, pacituotos himno eilutės ne šiaip gražūs žodžiai, o gyvenimas. Dovanotas gyvenimas. Dovanotas tų, kurių didžiosios daugumos šiandien jau nebėra – organų donorų. Jiems padėkoti nebegalima, tačiau tie, kurie prisikėlė antram gyvenimui jų nepamirš niekada.
Per 46 metus Lietuvoje buvo beveik 1500 organų donorų (tikslus skaičius bus žinomas prieš akciją). Didžioji jų dalis donorais tapo po mirties, tačiau beveik 300 iš jų vieną inkstą arba dalį kepenų padovanojo būdami gyvi. Daugiausia tarp gyvųjų organų donorų buvo mamų – 56 proc., po jų seka tėčiai – 18 proc., po to broliai – 10 proc. ir seserys – 5 proc. Pavieniais atvejais inkstų donorais buvo močiutės, seneliai, dėdės, tetos, pusbroliai, pusseseres. Taigi žvakutės liepsnos ir už šiuos donorus, dovanojusius vieną savo inkstą arba dalį kepenų artimam žmogui.
Lietuvoje šiuo metu persodintų organų dėka gyvena apie 900 žmonių. Kai kuriems iš jų dovanotas gyvenimas tęsiasi jau beveik 40 metų. Dėka kilnios aukos šie žmonės gali matyti, mylėti, dirbti, auginti vaikus, būti naudingi visuomenei ir savo artimiesiems. Beveik 20 jaunų moterų po transplantacijos susilaukė vaikučių. Kai kurios net po keletą. Dar daugiau yra vyrų, kurių šeimos pagausėjo taip pat jau gyvenant persodintų inkstų ar širdies dėka. Taigi donoro dovana ne tik leido išgyventi vienam žmogui – ji leido atsirasti naujoms gyvybėms.
