Žydų kultūros palikimas Dzūkijoje. Valkininkai ir Degsnės

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

Valkininkų miestelyje, kuris ėjo greta vadinamojo „karalių kelio“ nuo Vilniaus link Krokuvos, žydų bendruomenė pradėjo kurtis XVII a. Pradžioje. Degsnių kaimą žydai žemdirbiai įkūrė apie 1848 m. Šis pasakojimas apie Valkininkus ir gretimas Degsnes.

FM99 po šias vietas lydėjo Valkininkų bendruomenės pirmininkė Danutė Blažulionienė ir Degsnių kaime gimusi ir gyvenanti Bronė Klimienė, menanti visas vietines istorijas.

Valkininkai buvo svarbus LDK žydų centras

Pačiame Valkininkų miestelio centre turgaus aikštė, kurios viename iš pastatų 1694 m. rinkosi Lietuvos Vaadas – aukščiausia žydų savivaldos institucija LDK, kas rodė Valkininkų žydų bendruomenės svarbą. Miestelio struktūra iki dabar išsaugojo originalų užstatymą, išliko didžioji dalis medinės architektūros namų aplink turgaus aikštę, kuriuose iki Antrojo Pasaulinio karo gyveno ir dirbo Valkininkų žydai.

Be žydams Lietuvoje įprastų amatų ir prekybos, bendruomenė vertėsi ir medienos paruošimu bei poilsiautojų apgyvendinimu. XIX a. pabaigoje žydai Valkininkuose sudarė apie pusę miestelio gyventojų ir turėjo įstabią barokinės statybos medinę sinagogą, kurios ąžuoliniai raižiniai ir auksuoti papuošimai žavėjo visų vietos gyventojų akį ir kuri sudegė karo pradžioje. Tarpukariu miestelyje veikė ir atskira žydų mokykla, grojo du orkestrai, o didžiuliai turgūs miestelio aikštėje dūzgė kiekvieną antradienį. 

Degsnės – žydų žemdirbių kaimas

Degsnės – žydų žemdirbių kaimas Varėnos rajono savivaldybėje, šalia Valkininkų. Kaimas taip pat išlikęs beveik originalus – Išlikę žydiški mediniai namai su verandomis į gatvę. Degsnėse Bronė Klimienė ir gyvena viename tokių namų, kuris anksčiau priklausė žinomam Degsnių žmogui Trockiui.

Visoje Europoje žydams teisė į žemę buvo suvaržyta, kai kuriose šalyse atimta. Rusijos imperijoje žydai taip pat iš kaimų ir miestelių išstumti į didelius miestus, tačiau XIX a. Pasikeitus caro politikai imta skatinti žydus ūkininkauti. Lietuvoje žemės nebuvo per daug, tad ir žydų žemdirbių kaimų nebuvo daug, bet žydai žemdirbyste užsiiminėjo ir Jiezno apylinkėse, apie tai galite pamatyti pasakojime iš Jiezno. 

Degsnėse tarpukariu žydų laukuose dirbo samdiniai lietuviai iš gretimų kaimų. Seni Degsnių žmonės teigė iš savo tėvų girdėję, kad žydai savininkai labai gerai mokėdavo už darbą, buvo nepalyginti dosnesni už ūkininkus lietuvius.

1941 m. pradžioje netoli Degsnių esantį lietuvišką Pučkorių kaimą sunaikino gaisras. Dauguma to kaimo gyventojų buvo žydų ūkininkų samdiniai, kuriuos jie susirinko ir apgyvendino savo namuose.

Vėliau, kai kaimo žydus išsivedė lietuviai „baltaraiščiai“ iš Valkininkų, nė vienas Degsnių gyventojas, kaip tvirtino senieji kaimiečiai, neišdavinėjo juos priglaudusių žydų.

Apleistos žydų kapinės

Valkininkų pakraštyje miške – žydų kapinės. Seniai nebenaudojamos žydų kapinės alsuoja ramybe ir primena menghyrų lauką… Po Holokausto kapinės liko apleistos, dalį paminklų vietinių gyventojai ištampė pamatams. Tačiau jas atranda ir turistai, savo artimųjų ieško ir litvakai, pasakoja Danutė.

Žydų istorija Valkininkuose ir Degsnėse baigėsi kaip ir visoje Lietuvoje – su nacistine okupacija 1941-ųjų birželį, kai visi aplinkinių kaimų žydai buvo išvaryti į Eišiškių getą, o vėliau – sušaudyti.

Projektą dalinai finansuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos