Klausyti gyvai

17:00 - 18:00

Tokia diena

Žydų kultūros paveldas Dzūkijoje. Prienai

Karo, gaisrų ir sovietų siautėjimo nualinti Prienai pavyzdys, kaip žmonių atmintis gali išlaikyti tai, kas sunaikinta fiziškai.  Tai ikikarinių Prienų daugiakultūriškumas, kuriame išsiteko viskas – ir lietuvių bažnyčia, ir žydų sinagogos. Šioje laidoje – apie Prienus ir žydų pėdsaką šiame mieste.

Žydai Prienų krašte pradėjo kurtis jau XVI a. Laikui bėgant jų skaičius kito nuo vienos iki beveik 600 žydų šeimų XVIII amžiaus antroje pusėje, pasakoja Prienų krašto muziejaus vyriausioji fondu saugotoja  Ernesta Juodsnukytė.

Ernesta Juodsnukytė

Besikeičiantis žydų gyventojų skaičius netrukdė jiems būti ir aktyviais bendruomenės nariais bei dalyvauti miesto valdyme. Nuo to meto, kai įsikūrė pirmieji žydai, iki Pirmojo pasaulinio karo dalis žydų vertėsi gamyba, prekyba arba nuomojosi žemę ir pardavinėdavo žemės ūkio produktus, daugiausiai pieną ar jo gaminius. Prienuose buvo nusistovėję trys turgaus dienos savaitėje, o žydai prekeiviai buvo vieni aktyviausių jų turgų dalyvių.

Prienuose žydai gyveno įvairiose vietose šalia lietuvių šeimų ir nebuvo atsiskyrę į uždarą bendruomenę, o prieš Pirmąjį pasaulinį karą žydų Prienų krašte gyveno netgi daugiau nei lietuvių. 

Vienas stambiausių ir pelningiausių verslų tarpukariu priklausė Benicijonui Šakovui, kuris iš kito žydo L. Goldbergo perpirko tuometinį alaus bravorą. Šakovo vardas bene dažniausiai minimas ir prieniškių, jis įamžintas ir auksine plytele buvusio bravoro vietoje.

Alaus gamyba ir tuomet buvo griežtai kontroliuojama valstybės. Dėl gamybos leidimo ir produkcijos realizacijos kasmet savivaldybės biudžetas būdavo papildomas apie 80 000 litų. Ministerijai buvo sumokama dar 3000 litų už kiekvieną vienkartinį alaus virimo leidimą. 

Prienai

Dar vienas garsus Prienų žydas buvo Aleksandras Finkelšteinas, turėjęs savo verslą autobusų stotyje.

Mažiau pačių prieniškių nei vokiečių žinomas Faivelis Damskis. Prienų štetle gimęs ir augęs vaikinas po Pirmojo Pasaulinio karo emigravo į Vokietiją, kur įkūrė Vokiečių boksininkų sąjungą.

Faivelis arba Povilas Damskis visuomet pabrėžia, kad gimė Lietuvoje, Prienuose. Nors jaunas Faivelis ketverius metus studijavo „ješibote“, rabinų seminarijoje.

Tačiau dvasiškio karjera jo neviliojo. Jis grįžo pas tėvą ir ėmėsi verslo, vėliau išvyko į Vokietiją su 1.200.000 markių, kurios tuomet buvo vertos apie pusę milijono eurų, kišenėje.

Ten Faivelis Damskis pamatė bokso rungtynes ir „užsikabino“, nors Vokietijoje boksas buvo uždraustas. Damskis susirado trenerį, ėmė mokytos, o galiausiai iš bokso daryti verslą bei surinko žmonės, kurie įkūrė Vokiečių boksininkų sąjungą.

Vienas seniausių ir vienas moderniausių malūnų Prienuose taip pat priklausė žydams. Jį varė Revuonos upelis, kuris buvo užtvenktas. Tai buvo pirmasis malūnas, tiekęs elektrą Prienams. Kadangi nebuvo galimybių pagaminti tiek elektros, kad užtektų visam miestui, tai ją turėjo mažesnioji dalis miestiečių.

Šio malūno kieme, o žiemą – antrajame aukšte vykdavo begarsio kino seansai, o prieniškis Ališauskas grodavo armonika. Pastate po rekonstrukcijos nuo 1984 m. iki 1995 m. veikė viešbutis „Revuona, kurį ketinama rekonstruoti.

Prabangiausią Prienų restoraną buvo įkuręs Chaimas – Ruvinas Milšteinas.  Dabar čia veikia kavinė „Vėlyvė“, o naujieji šeimininkai bando išsaugoti ir istorijos likučius – išlikusi originali arka, rūsys, ant sienos garsiojo Prienų bravoro piešinys ir mielai dalijasi istorijomis. Plytą iš senosios išlikusios arkos šeimininkė Onutė pasakoja davusi ir aplankiusiems Milšteino palikuonims.

„Vėlyvės“ šeimininkė Onutė

Prienuose buvo ir žydų maldos namai – medinė sinagoga buvo pastatyta XVIII a., o senasis beit midrašas perstatytas 1903 metais. Šalia buvusios sinagogos, kurioje dabar butai, buvusi mokykla Nr.2, kuroje mokėsi žydų vaikai. Mokoma buvo dviem kalbomis – jidiš ir hebrajų. Tai buvo pradžios mokykla, kurią baigę žydų vaikai keliaudavo į bendrą gimnaziją su lietuvių vaikais, tik tikybos pamokos buvo atskiros. 

Plačiau Prienų istorijas klausykite ir žiūrėkite laidoje – pačių prieniečių lūpomis.

Projektą dalinai finansuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Kitos naujienos

Žinai informaciją...

Pietų Lietuvoje prie Druskininkų esantis Raigardo pasienio punktas su Baltarusija bus uždarytas nuo kovo....

Knygų mugė 2024-ieji jau čia pat! FM99 kalbame su rašytoja, vertėja, dėstytoja Irena Buivydaite, ...

Grupės „Biplan“ muzikantai jau džiaugiasi į Lietuvą atkeliavusiomis naujomis vinilo plokštelėmis. Minint ...