Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Susipažinkite su istoriniais įvykiais Alytaus regione per 100 Lietuvos valstybės metų, veidais ir vardais tų, kurie ir dabar kuria ir puoselėja miestą, regioną, kurių tėvai, seneliai savo akimis matė gerokai mažesnį prieškarinį Alytų ir aplinkinius miestelius, sugriautus karo metais, vėliau augantį ir besikeičiantį miestą. Radijo laidų ciklas „100 Lietuvos metų Dzūkijoje“, skirtas radijo stoties „FM99“ klausytojams besidomintiems savo šalies ir miesto istorija, aktyviems ir pilietiškiems ar galintiems tokiais tapti. Laida skirta Lietuvos 100-mečiui, nacionalinei viešajai erdvei stiprinti, istorinei ir kultūrinei atminčiai aktualizuoti, patriotiškumui stiprinti.
Šiandien laidoje „100 Lietuvos metų Dzūkijoje“ – ypatingas pokalbis. Apie Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago šeimą kalbėsime su partizanų vado dukra Auksute Ramanauskaite-Skokauskiene. Plačiau klausykite pokalbio.
„Sudėtinga buvo ta mano vaikystė, kadangi tėvų pasirinkimas ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę iškart ėmė tolimesnį gyvenimą. Galėjo būti puiki mokytojų šeima: tėvelis dėstytojas, mama bebaigianti mokytojų seminariją čia, Alytuje, bet antra Sovietinė okupacija sugriovė jų planus, jų svajones. Tėvelis priėmė sprendimą tapti partizanu, laisvės gynėju, o mama pritarė tam jo pasirinkimui.“ – pasakoja pašnekovė, kuri taip pat priduria, jog mama irgi buvo pas partizanus. Iš pradžių buvo ryšininkė, o vėliau ji priėmė priesaiką ir tapo Dainavos apygardos partizane slapyvardžiu Vanda.
Auksutė gimė 1948 m. svetima pavarde ir iki septynerių metų su savo tėvais matydavosi vienkiemiuose bei partizanų žeminėse.
Laidos viešnia pasakoja, jog tėtis prieš išeidamas partizanauti iš pradžių galvojo apie Suvalkiją, tačiau pats būdamas Dzūkas nutarė pasirinkti širdžiai mielesnį Dzūkijos kraštą. „Ankstesnį savo sprendimą pakeičiau tik ta prasme, kad nutariau eiti partizanauti ne į Suvalkiją, bet į mano širdžiai artimesnį Dzūkijos kraštą. 1945m. balandžio mėn. 25-osios naktį Nemunaičio būrio vyrai manęs turėjo laukti miškelyje prie Kaniūkų tilto. “ (Citata iš knygos „Daugel krito sūnų…“)
Birželio pradžioje rastus Partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus numatoma perlaidoti Vilniuje, Antakalnio kapinėse esančiame valstybės vadovų panteone. Planuojama, kad jis bus laidojamas šių metų spalio 6 dieną.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras jo palaikų ieškojo kelis dešimtmečius. Apie galimai užčiuoptą siūlo galą Vilniaus universitetas kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovais pranešė praėjusių metų gruodį. Tyrėjai tuomet paskelbė nustatę, kad Našlaičių kapinėse buvo užkasti nuteistieji mirties bausme 1956–1969 metais, taip pat ir už politinius nusikaltimus.
Iki tol buvo žinoma, kad šiose kapinėse laidoti negyvi gimę kūdikiai, įvairiose ligoninėse mirę asmenys, neturintys artimųjų, benamiai, neatpažintų asmenų kūnai. Taip pat šiose kapinėse buvo užkasamos medicininės atliekos iš įvairių gydymo įstaigų.
A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, 1949 metais su kitais partizanų vadais jis pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją. Ginkluota kova dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko nuo 1944 iki 1953 metų. A. Ramanauskas-Vanagas buvo suimtas 1956 metais, sovietų žiauriai kankintas, o kitais metais jam buvo įvykdyta ir mirties bausmė.
Laidą kūrė Liudas Ramanauskas ir Gintarė Andreikevičiūtė
