Klausyti gyvai

24:00 - 06:30

Nakties garso takelis

„100 Lietuvos metų Dzūkijoje“ – apie bajoriško kraujo turinčią Borevičių giminę

Susipažinkite su istoriniais įvykiais Alytaus regione per 100 Lietuvos valstybės metų, veidais ir vardais tų, kurie ir dabar kuria ir puoselėja miestą, regioną, kurių tėvai, seneliai savo akimis matė gerokai mažesnį prieškarinį Alytų ir aplinkinius miestelius, sugriautus karo metais, vėliau augantį ir besikeičiantį miestą. Radijo laidų ciklas „100 Lietuvos metų Dzūkijoje“, skirtas radijo stoties „FM99“ klausytojams besidomintiems savo šalies ir miesto istorija, aktyviems ir pilietiškiems ar galintiems tokiais tapti. Laida skirta Lietuvos 100-mečiui, nacionalinei viešajai erdvei stiprinti, istorinei ir kultūrinei atminčiai aktualizuoti, patriotiškumui stiprinti.

 

Dešinėje: Mečislovas Borevičius

Alytuje, Likiškių kalvos papėdėje, senųjų alytiškių palikuonys praėjusiais metais pasodino Lietuvos šimtmečiui skirtą ąžuolų, bukų ir skroblų parką. Kelios dešimtys medelius sodinusių šeimų savo giminės istoriją skaičiuoja šimtą ir daugiau metų, o ne viena — ir apie du šimtus, tarp jų – Borevičių šeima. Apie savo šeimos istoriją mūsų laidoje pasakoja Mečislovas Borevičius, kuris iškart atskleidžia, jog šeimos šaknys Dzūkijoje jau siekia apie pusantro šimto metų.

Vienas iš Mečislovo giminaičių – Jonas Borevičius. Tai yra jo dėdė, gerai žinomas kunigas, vienuolis jėzuitas, vėliau emigravęs į Kanadą. Prezidentės taip pat apdovanotas žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Jonas Borevičius be kita ko buvo ir JAV lietuvių bendruomenės ir pasaulio lietuvių bendruomenės  vicepirmininkas. Čikagoje įsteigė lietuvių jėzuitų namus, buvo lietuvių jėzuitų generalinis ekonomas, taip pat bendradarbiavo katalikiškoje spaudoje, vadovavo lietuviškoms radijo valandėlėms.

Kairėje: Mečislovas Borevičius

Laidos pašnekovas sako, jog anksčiau tetos dažnai pasakodavo apie šeimos kilmę, apie giminę, tačiau tik dabar sužinojo, kad giminės šaknys siekia net 16 a. ir turi bajoriško kraujo. „Viena giminės dalis yra palaidota prie Seinų, ten yra didžiulės žemės, išlikę dvarų likučių. Taip pat bene 20 giminės atstovų yra palaidoti koplyčioje, kuri yra už Kruonio, Borevičių kaime. Čia taipogi yra išlikę dvarų likučių, yra tvenkiniai, želdiniai ir t.t.“

Tokios ilgos giminės istorijoje išsaugoti dokumentus, istorines nuotraukas yra gana sudėtinga, kadangi visa tai per ilgą laiką gali lengvai pasimesti, tačiau Mečislovas sako, jog yra viską išsaugojęs: „yra ir nuotraukos, ir dokumentai, keli netgi su caro parašais, taip pat yra išsaugotas herbas, kuris dabar kabo pas mane darbe ant sienos.“

Paklaustas, ką Mečislovui reiškia Alytus, jis sako – „aš čia ne atsiradau, aš čia gimiau…“

Laidą kūrė Liudas Ramanauskas ir Gintarė Andreikevičiūtė.

Kitos naujienos

Trečiadienį paskelbus mobilizaciją didžiausiose nacionalinėse Lietuvos kariuomenės pratybose „Perkūno gri...

Aplinkos ministras patvirtino 

Alytaus jaunimo centro bendruomenė kreipėsi į Alytaus miesto merą ir tarybos narius. Kreipimąsi p...

Kviečiame pasiklausyti pokalbio su šauniais antrokais iš Alytaus Sakalėlio pradinės mokyklos