Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Susipažinkite su istoriniais įvykiais Alytaus regione per 100 Lietuvos valstybės metų, veidais ir vardais tų, kurie ir dabar kuria ir puoselėja miestą, regioną, kurių tėvai, seneliai savo akimis matė gerokai mažesnį prieškarinį Alytų ir aplinkinius miestelius, sugriautus karo metais, vėliau augantį ir besikeičiantį miestą. Radijo laidų ciklas „100 Lietuvos metų Dzūkijoje“, skirtas radijo stoties „FM99“ klausytojams besidomintiems savo šalies ir miesto istorija, aktyviems ir pilietiškiems ar galintiems tokiais tapti. Laida skirta Lietuvos 100-mečiui, nacionalinei viešajai erdvei stiprinti, istorinei ir kultūrinei atminčiai aktualizuoti, patriotiškumui stiprinti.
Mes ir vėl tęsiame pažintį su alytiškių šeimomis ir šiandien laidoje – itin muzikali alytiškių Moisejenkų šeima, sukūrusi vaikų ir jaunimo dainų ir šokių ansamblį “Tarškutis”, kuris žinomas ne tik Lietuvoje, koncertuoja, dalyvauja festivaliuose, o jauniausioji jų dukra Diana – kompozitorė, Mičigane, viename garsiausių JAV universitetų, apsigynė disertaciją tema – „Lietuvių liaudies muzika viena styga “. Kokią muziką grojo Moisejenkai prieš šimtą metų ir kas pagal ją šoko? Laidos viešnia – dainų ir šokių ansamblio „Tarškutis“ vadovė Rima Jarmalaitė-Moisejenkienė.
„Jarmalų giminės istoriją aš galiu pradėti nuo savo proprosenelio Tamošiaus Jarmalos ir Kotrynos Dilbaitės“ – pasakojimą pradeda pašnekovė. „Tamošius Jarmala gimė 1780 m., o giminės pradžia – Bakšių kaimas. Jis, kaip ir visi laisvi valstiečiai, įsigalėjus baudžiavai, tapo baudžiauninku, privalėjo eiti lažą Rutkos dvare. Na, o Rutkos dvaras pirmą kartą paminėtas 18 a. 1807 m. Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas įkūrė Varšuvos kunigaikštystę, į kurios sudėtį įėjo visa Lietuvos Užnemunė, kartu ir Bakšių kaimas. Čia buvo įvestas Napoleono kodeksas ir panaikinta baudžiava, bet valstiečių naudojama žemė liko dvarininkų nuosavybėje. Tik po 1961 m. Tamošius Jarmala gavo teisę išsipirkti savo žemę kairiajame Nemuno krante, o po 1964 m. sukilimo žemė pripažinta valstiečių nuosavybe, buvo panaikintos nesumokėtų mokesčių skolos .“
Rima pasakoja, jog giminėje yra vienas labai įdomus ir svarbus faktas: „Juozo Jarmalos (Tamošiaus sūnaus) žemėje, Bakšių gyvenvietėje vis dar yra išlikęs svarbus ir įdomus 1890 m. carinės Rusijos buvo įrengtas karinis įtvirtinimas-fortas, kuris dabar įtrauktas į respublikos kultūros vertybių registrą (vienintelė III klasės centrinė gynybinė tvirtovė Lietuvoje, retai išlikęs karo inžinerijos statinys).“
Tęsiant pasakojimą ir iš praeities grįžtant į dabartį, galima sakyti, jog meilė muzikai Rimą ir Leonidą Moisejenkus paskatino 1987 metais įkurti dainų ir šokių ansamblį „Tarškutis”. Beje, jie iki šiol jam vadovauja. „Kai su vyru po mokslų Klaipėdoje atvykome čia, į Alytų, paauginome dukreles, tada pradėjome groti įvairiuose kolektyvuose, vadovauti rajone, Krokialaukyje, vėliau dirbom ir Luksnėnuose, ir Praniūnuose ir pastebėjom, jog trūksta vaikų kolektyvų, tada ir įkūrėme „Tarškutį”. Tai įvyko natūraliai, net negalvojant, jog tai bus ilgametis projektas“ – pasakoja pašnekovė.
Šiuo metu ansamblyje groja ir šoka apie 160 vaikų, mokinių ir suaugusiųjų (4 – 60 metų). Jaunieji ansambliečiai muzikuoja: smuikais, armonikomis, cimbolais, akordeonais, skrabalais, kanklėmis, būgnais, basetle, terkšlėmis, kleketais, lumzdeliais, birbyne…
Laidą kūrė Liudas Ramanauskas ir Gintarė Adreikevičiūtė.
