Klausyti gyvai

24:00 - 06:30

Nakties garso takelis

1941 m. Birželio 23-24 d. sukilėliai Alytuje sušaudyti… per klaidą. Praeitis tarp mūsų

FM99 studijoje „Praeitis trap mūsų“Alytaus kolekcininkų klubo nariai Gintaras Lučinskas ir Kęstutis Tamulevičius.

1941 m. birželio 23-osios rytą per Kauno radiją LAF įgaliotinis Leonas Prapuolenis pranešė apie prasidėjusį Tautos sukilimą, perskaitė Nepriklausomybės atkūrimo deklaraciją ir paskelbė apie sudarytą Lietuvos Laikinąją Vyriausybę bei jos narių sąrašą. Policininkai ir tarnautojai buvo pakviesti grįžti į savo darbo vietas, buvusias iki 1940 m. birželio 15 d., atkurti buvusias lietuviškas įstaigas, palaikyti viešąją tvarką. Buvo paskelbta šaulių mobilizacija – šauliai privalėjo nedelsiant atvykti į buvusias savo būrių vadavietes ir prisidėti prie viešosios tvarkos palaikymo.

Tą pačią birželio 23-iąją Alytaus gimnazijos mokytojo Mykolo Babiliaus iniciatyva sušauktas vietos lietuvių susirinkimas išrinko Komitetą viešajai tvarkai palaikyti. Komitetas paskyrė laikinai eiti apskrities viršininko pareigas kpt. Stepą Maliauską. Pirmasis besikuriančios lietuvių administracijos potvarkis buvo paskelbtas birželio 23 d. popietę. Jis buvo adresuotas Alytaus miesto visuomenei ir pasirašytas Alytaus mieste turtui saugoti ir tvarkai palaikyti komiteto. 

Nors Alytaus šauliai-partizanai ant rankovių ryšėjo pogrindžio nurodytus baltus raiščius, o laikinosios policijos sargybiniai buvo aprūpinti liudijimais vokiečių kalba, tačiau vis tiek įvyko didelė tragedija – birželio 23 d. vokiečiai sušaudė ltn. B. Meškelio vadovaujamą 42 šaulių-partizanų būrį, o birželio 24-osios naktį sušaudė aštuonis Alytaus laikinosios policijos nuovados sargybinius ir du partizanus, padėjusius policininkams, taip pat buvo nužudyta apie 300 civilių miesto gyventojų. 

B.Meskelis, saulys Alytuje

Birželio 22–23 d. ltn. B. Meškelio vadovaujamo būrio sukilėliai Alytuje, Kaniūkų tilto prieigose, pateko tarp dviejų kariaujančių priešų: Vokietijos kariuomenės puolančio dalinio ir besitraukiančių iš Alytaus (ir pro Alytų) Varėnos link Raudonosios armijos dalinių. Birželio 23 d. areštuotus sukilėlius ginkluoti GFP (vok. Geheime Feldpolizei – slaptoji lauko policija) kareiviai nuvedė į Nemuno pakrantę ir visus sušaudė. Išsigelbėjo tik vienas vyras – Antanas Merkelis, kuris buvo geras plaukikas. Jis, pastūmęs į šalį artimiausią konvojininką, staiga šoko į Nemuną, pasinėrė ir šiaip taip nusigavo į kitą Nemuno pusę. Kai kurių žuvusiųjų pavardės yra žinomos: būrio vadas ltn. B. Meškelis, viršila P. Valiulis, šauliai Juozas Andriuškevičius, Juozas Laukaitis, Andrius Tamulevičius, Leonas Miglinas, Juozas Pakrosnis… Okupantų vokiečių nužudytieji laikinosios policijos sargybiniai – Jonas Andruškevičius, Rapolas Česynas, Petras Jodauga, Stasys Linkevičius, Antanas Matusevičius, Stasys Mugenis, Juozas Ramanauskas, Juozas Tumasonis; sukilėliai – Vytautas Buinickas, Algirdas Ražaitis ir kt. Sąrašas nebaigtas, kaip neturi pabaigos ir mūsų tėvynės istorija. Sušaudytųjų lavonus vokiečiai ten pat ir paliko. Gavę leidimą, giminės žuvusiųjų kūnus surinko ir palaidojo Alytaus miesto bei Rumbonių k. kapinėse (Alytaus valsč.). B. Meškelį artimieji birželio 24 d. palaidojo Ūdrijos k. kapinėse (Alytaus valsč.). 1942 m. pavasarį B. Meškelis perlaidotas Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčios šventoriuje.

Pasakyti viešai, kad sukilėliai žuvo nuo vokiečių rankos, nebuvo galima. Tiesa, vėliau Vokietijos kariuomenės armijų grupės „Centras“ vadas, generolas Fedoras fon Bokas (vok. Fedor von Bock) per Alytaus miesto komendantą, majorą Kurtą Krečmerį (vok. Kurt Kretschmer) atsiprašė. Jis paaiškino, kad įvyko nesusipratimas. Puolimas buvo staigus. Miestą puolusi kariuomenė su sukilėliais neturėjo ryšio ir nesuprato jų veiksmų. Dalinio, žygiavusio Kaniūkų tilto kryptimi, vadas apie incidentą pranešti neturėjo kada ir generolas apie viską sužinojo pavėluotai. Žadėjo susisiekti su antrosios linijos vadais ir viską išsiaiškinti. Įsakymo šaudyti jis nedavęs.

1941 m. Birželio sukilimas – tai Tautos sukilimas, kuris įrodė, kad Lietuvos valstybingumo idėja buvo gyva bei paneigė sovietų propagandos teiginius, jog Lietuva savo noru 1940 m. įstojo į Sovietų Sąjungą. Toks visuotinis tautos sukilimas buvo vienintelis sovietų pavergtose teritorijose. Sukilėliai visoje Lietuvoje atkūrė savivaldos institucijas. Tik nacių okupacija neleido įtvirtinti atkurtos Nepriklausomos valstybės. Sukilimo poveikis tęsėsi partizaninėse kovose ir rezistencijoje po antrosios sovietų okupacijos bei atvedė iki 1990 m. Kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos.

Projektas dalinai finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos

Kitos naujienos

„Wolves“ klubas toliau tvirtina savo pozicijas LKL. Savo arenoje patiesę Kauno "Žalgirį" vilkai r...

Savaitgalį Alytuje vyko Lietuvos kulkinio šaudymo, pneumatiniais ginklais, komandinis Čempionatas...

Alytaus statybos bendrovė „Dzūkijos statyba“ Kauno technologijos universiteto prašymu įtraukta į Viešųjų ...

Šį sekmadienį (Vasario 12 d.) Makniūnuose vėl nuo 10 iki 13 val. vyks Makniūnų bagažinių turgelis...