Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Europos Parlamente (EP) Strasbūre su trijų didžiausių frakcijų atstovais diskusija apie sprendimus – paramą Ukrainai, Julijos Navalnajos kreipimąsi į europarlamentarus, balsavimą dėl gamtos atkūrimo paketo ir svarbiausius besibaigiančios kadencijos darbus. „FM99“ diskusijos dalyviai: Europos liaudies partijos Andrius Kubilius, Socialistų ir demokratų Juozas Olekas, „Atnaujinkime Europą“ Petras Auštrevičius.
Julijos Navalnajos kalba Europos Parlamente
Į europarlamentarus trečiadienį kreipėsi Rusijos kalėjime nužudyto svarbiausio Putino priešininko Aleksejaus Navalno žmona Julija.
„Manau, kad buvo tikrai labai stipri kalba (…), Navalnaja pažadėjo tęsti pradėtą darbą, kad ši A Navalno auka nebūtų beprasmė“, – savo įspūdžiais dalijasi Juozas Olekas.
„Manau, kad matėme besiformuojančią naują Rusijos politikę – Juliją Navalnają, ji aiškiai parodė savo ambiciją“, – neabejoja P.Auštrevičius. Anot jo, kalba buvo labai realistiška, jis išreiškė viltį, kad Rusijos opozicija vienysis, nes pernelyg daug pavienių kovotojų.
„Mums reikia rasti naujus komunikacijos kanalus su Rusijos visuomene“, – teigia P.Auštrevičius.
Rezoliucija dėl A.Navalno
Ketvirtadienį EP balsavo ir dėl rezoliucijos dėl Aleksejaus Navalno. Rusijos vyriausybei ir Vladimirui Putinui asmeniškai tenka baudžiamoji ir politinė atsakomybė už jo žymiausio oponento Aleksejaus Navalno mirtį, sakoma rezoliucijoje ir akcentuojama, kad Rusijos politinę sistemą kontroliuoja konsoliduotas autoritarinis režimas, kuris yra visiškai korumpuotas ir naudojasi suklastotais rinkimais, siekdamas imituoti demokratiją ir visą valdžią sutelkti V. Putino rankose.
Tačiau Petras Auštrevičius pasigenda griežtesnės kalbos: „Vėl kalba nulaižyta, labai atsargus požiūris, nieko neradau apie Putino perrinkimo farsą, vėl kai kas kalba, kad reikia išlaikyti kontaktus su Rusija, ir jeigu mes nepripažinsime Putino, tai su kuo mes tariamai derėsimės ar kalbėsimės ateityje. Tai rodo, koks vis dėl to pasimetimas, nežinojimas, ką teisingai įvardyti“.
Pritarta paramai Ukrainai
Antradienį balsuojant dėl paramos Ukrainai paketo tam pritarė 536 EP nariai, 40 nepritarė, o 39 susilaikė. Pakete numatyta ketverius metus truksianti 50 mlrd. eurų parama, kuri bus mokama dotacijomis, paskolomis ir garantijomis. Teigiama, kad šis sprendimas yra ES įsipareigojimas Ukrainai remti ją tiek, kiek reikės.
Ketvirtadienį priimta ir dar viena rezoliucija, kuria europarlamentarai ragina Ukrainai teikti karinę pagalba tiek ilgai, kiek tai būtina, ir bet kokia būtina forma tam, kad Ukraina laimėtų karą prieš Rusiją.
Tačiau tokio dydžio parama karo eigos nepakeis, neabejoja europarlamentaras Andrius Kubilius.
„Rusija per metus karo veiksmams Ukrainos teritorijoje išleidžia virš 100 milijardų eurų. Visos Ukrainos pusės karinė parama, su visa mūsų parama individualiai, Europos Sąjungos per taikos instrumentą, Jungtinių Amerikos Valstijų, jeigu viską sudėti, tai gauni tik 80 milijardų eurų ir iš jų pusę – 40 milijardų įdėjo Ukraina iš savo biudžeto.“ – aiškina A.Kubilius. Anot jo, tokia parama tik leidžia Ukrainai nepralaimėti, bet labai toli nuo tokios paramos, kuri leistų planuoti pergalę.
Pasak europarlamentarų, paramą Ukrainai reikia didinti maždaug 3 kartus ir tai daryti bendru ES įsipareigojimu, nes dabar ji skiriasi kartais ir kitaip pasiekti reikalingo 0,25% nuo BVP nepavyks.
„Reikia pereidinėti prie sprendimų Europos Sąjungos lygmeniu, galbūt net ir finansuojant Europos Sąjungos pinigais – ar tai būtų užšaldyti rusų pinigai, ar kaip per pandemiją einama į rinkas ir skolinamasi“, – svarsto Andrius Kubilius.
„Aš pasiūliau, kad Van der Lajen (Europos Komisijos pirmininkei) sudaryti karo kabinetą, pripažįstant, kad tai yra karas prieš Europą.“ – plenarinėje salėje vykusią diskusiją primena Petras Auštrevičius. – „Ji jau pripažino, kad reikalingas komisaras gynybai ir gynybos pramonei. Labai gerai, tai žingsnis į priekį, bet lėtai judame šioje srityje ir Europos Sąjunga turi imtis kokybiškai kitokio veiksmų koordinavimo, telkiant karinę paramą. ES turi nutarti, kokį procentą iš savo nacionalinių biudžetų turi skirti valstybės. Plius turi būti parama iš Europos Sąjungos biudžeto ir čia tas bendras skolinimasis yra neišvengiamas“.
Dabartinis Ukrainos instrumentas bus naudojamas makrofinansinei paramai, atstatymui, o didžiausia dalis eis į biudžetą, nes Ukraina nebeturi pinigų viešosioms paslaugoms.
„Kiek gali mėnesių be negautų atlyginimų dirbti gydytoja arba mokytoja, arba gaisrininkai, policininkai ir panašiai, yra riba,“ – sako P.Auštrevičius.
Sprendimų būta ir greitesnių
Europarlamentaras Andrius Kubilius džiaugiasi, kad pagaliau ledai pajudėjo, tačiau viskas vyksta per lėtai ir priminė, kad ne visada sprendimai ES priimami tokiu greičiu: „Turėjom patirtį su pandemija. Visi pamatė, kas darosi, kaip nuo Italijos ateina virusai, žmonių ligos ir mirtys, ir greitai buvo daromi sprendimai. Sienos užsidarė ir pinigai atsirado“.
Tad anot jo, priežastis ne ta, kad nėra galimybių greitesniems sprendimams, o baimės.
„Vakarų lyderiai pasiklydę tarp bent kelių baimių. Pirma yra teisinga baimė – baimė, kad Ukraina pralaimės. Bet šalia to yra baimė, kas bus, jeigu Rusija bus sutriuškinta ir kris Putino režimas, prasidės chaosas ir visa kita, kas kontroliuos branduolinį ginklą. Tada yra trečia baimė, kad karas gali būti labai ilgas ir tada ar atlaikys, ar nepavargs mūsų visuomenės, bet kartu yra baimė duoti daug ginklų dabar ir pasiekti greitą pergalę“, – Vakarų lyderių pasimetimą apibūdina A.Kubilius.
Jis priminė istorinį momentą, kada II Pasaulinio karo metais Vinstonas Čerčilis su kabinetu 1943 metais Kasablankos konferencijoje paskelbė, kad tikslas II pasauliniam kare Hitlerio besąlygiškas kapituliavimo be jokių taikos derybų. Tuomet JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas paaiškino, kad ugnies nutraukimas reikštų, kad Hitleris ateis po 3 – 4 metų su nauja jėga ir bus dar didesnės problemos. Be to, buvo pareikšta, kad besąlygiškas Hitlerio sutriuškinimas nereiškia Vokietijos tautos besąlygiško sutriuškinimo, o reiškia nacių ideologijos sutriuškinimą tam, kad po karo Vokietija galėtų atsistatyti kaip demokratinė valstybė.
Situacija identiška dabartinei, sutaria europarlamentarai, bet reikia lyderystės ir drąsos pasakyti, kad šiame kare Vakarų tikslas yra besąlygiškas Putino Rusijos pralaimėjimas, ir to kol kas nėra.
EP ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje ragina ES ir NATO valstybes kasmet teikti Ukrainai karinę paramą, kuri būtų ne mažesnė kaip 0,25 proc. jų BVP. Jie taip pat ragina ES valstybes nedelsiant pradėti dialogą su gynybos bendrovėmis siekiant užtikrinti, kad šaudmenų, šovinių ir raketų, skirtų Ukrainai, gamybai ir pristatymui būtų teikiama pirmenybė užsakymų iš trečiųjų šalių atžvilgiu.
Diskusiją plačiau ir europarlamentarų svarbiausius šios kadencijos darbus išgirskite stebėdami vaizdo įrašą ar klausydami podkasto epizodą.
