Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Rss 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox 2025 metai Lietuvai tapo lūžio metais, kai vienu metu vyko esminiai pokyčiai energetikoje, gynyboje, mokesčių politikoje ir verslo struktūroje. Naujienų agentūra BNS apžvelgia svarbiausius metų ekonomikos ir verslo įvykius.
Energetika: istorinė sinchronizacija ir neįvykę vėjo parkai
Metų pradžioje Lietuva, Latvija ir Estija galutinai atsijungė nuo rusiškos elektros sistemos (IPS/UPS) ir vasarį sėkmingai sinchronizavo tinklus su Vakarų Europa. Šis sprendimas įvardytas kaip galutinis Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės etapas.
Tuo pat metu valstybė susidūrė su iššūkiais plėtojant atsinaujinančią energetiką – antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkursas buvo sustabdytas, vėliau – pripažintas neįvykusiu. „Ignitis grupė“ perėmė visą pirmojo jūrinio vėjo parko kontrolę, tačiau metų pabaigoje Valstybės kontrolė projektą įvardijo kaip rizikingą.
Gynyba ir saugumas: rekordiniai skaičiai
2025-aisiais Lietuva aiškiai pasirinko gynybos prioriteto kryptį. Vyriausybė pasiūlė ir Seimas patvirtino 2026 metų biudžetą, kuriame gynybai numatyta 5,38 proc. BVP – tai rekordinis rodiklis šalies istorijoje.
Pradėtos ar tęstos didelės apimties investicijos: Rūdninkų karinis miestelis, vokiečių brigados infrastruktūra, Giraitės ginkluotės gamyklos plėtra, „Rheinmetall“ artilerijos sviedinių gamykla bei naujos gynybos pramonės partnerystės su JAV ir Vokietijos įmonėmis.
Mokesčiai ir socialinė politika: daugiau įtampų
Metai prasidėjo minimalios algos ir pensijų augimu, tačiau kartu didėjo ir mokesčių našta – akcizai, pelno mokestis, o metų viduryje Seimas priėmė sprendimus dėl cukraus mokesčio, ne gyvybės draudimo apmokestinimo ir GPM sistemos pertvarkos.
Taip pat patvirtinta antros pakopos pensijų reforma, leidžianti gyventojams pasitraukti iš kaupimo sistemos ir atsiimti sukauptas lėšas – sprendimas sukėlė daug diskusijų tarp ekonomistų ir socialinių partnerių.
Verslas: stambūs sandoriai ir investicijos
2025-ieji pasižymėjo aktyviais įsigijimais ir investicijomis. Danijos „Salling Group“ už 1,3 mlrd. eurų įsigijo „Rimi Baltic“, „INVL“ fondai plėtėsi Rumunijoje ir Lenkijoje, „Grigeo“, „Vičiūnai“, „Vilvi Group“, SBA ir kitos įmonės paskelbė dešimčių ar šimtų milijonų eurų investicijas.
Į Lietuvą atėjo nauji tarptautiniai žaidėjai – „Robinhood“, „Quantum Systems“, „Payabl“, o „Teltonika“ Vilniuje atidarė 320 mln. eurų vertės gamyklų kompleksą.
Politinė kaita ir ekonominiai sprendimai
Metų viduryje pasikeitė Vyriausybė – premjere tapo Inga Ruginienė, susiformavo nauja valdančioji koalicija. Politiniai pokyčiai sutapo su sprendimais dėl biudžeto, mokesčių ir strateginių sektorių – žemės ūkis pripažintas nacionaliniam saugumui svarbia sritimi.
Metų pabaiga: saugumo iššūkiai ir geopolitika
Gruodį šalyje paskelbta ekstremali situacija dėl kontrabandinių balionų iš Baltarusijos, pradėti ikiteisminiai tyrimai. Tuo pat metu Lietuva pasirašė naują dujų tranzito sutartį su „Gazprom“, kuri 2026 metais turėtų atnešti apie 30 mln. eurų pajamų.
2025-ieji parodė, kad Lietuvos ekonomika ir verslas vis labiau susipina su saugumo, geopolitikos ir energetinės nepriklausomybės klausimais, o sprendimai, priimti šiais metais, turės ilgalaikių pasekmių ateinančiam dešimtmečiui.
