Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Rss 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas), pretenduojanti tapti kita Europos Sąjungos užsienio politikos vadove, yra Europos bendrystės vizijai tarnaujanti Rusijos kritikė, jau nuo seniai laikoma potencialia kandidate į aukščiausius tarptautinius postus.
Teisininkės išsilavinimą turinti 47 metų moteris į Estijos parlamentą pirmą kartą buvo išrinkta 2011 metais, atėjusi kaip savo tėvo įkurtos liberalios Reformų partijos narė.
Vėliau ji laimėjo mandatą Europos Parlamente ir ne kartą buvo įtraukta į įtakingiausių europarlamentarų sąrašus. Briuselyje K. Kallas užsitarnavo aistringos inovacijų šalininkės reputaciją, daugiausia dėmesio skirdama skaitmeninei ir ryšių politikai.
2018 metais ji grįžo į nacionalinę politiką, ėmėsi vadovauti Reformų partijai ir 2021 metais tapo pirmąja moterimi Estijos ministre pirmininke. Buvusio estų premjero ir Europos Komisijos nario Siimo Kallaso (Symo Kalaso) dukra, gimusi, kai Estija dar buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje, ES ir NATO aplinkoje griežtai kritikuoja Kremlių bei jo šeimininką Vladimirą Putiną.
Kartu ji aktyviai palaiko nuo Rusijos invazijos besiginančią Ukrainą. Vos 1,3 mln. gyventojų turinti Baltijos šalis tapo proporcingai viena dosniausių paramos Kyjivui teikėjų – jos pagalba viršija vieną procentą šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
Nepaisant Estijos dydžio, K. Kallas balsas ES scenoje yra gerai girdimas – ji ryžtingai pasisako už planus padidinti artilerijos sviedinių tiekimą ukrainiečiams ir sustiprinti bloko gynybą. Ragindama ES neleisti, kad Rusijos baimė nulemtų sprendimų priėmimą ir pakenktų bloko paramai Ukrainai, ji pridūrė, kad rusai supranta tik jėgą.
K. Kallas vadovaujama Estijos vyriausybė simboliškai atsikratydama savo skausmingos praeities šalina sovietinių laikų karo paminklus – šis procesas įgavo pagreitį po Maskvos invazijos į Ukrainą. Maskva sureagavo įtraukdama ją į ieškomų asmenų sąrašą.
„Kai atgavome nepriklausomybę, turėjome daugybę kitų rūpesčių. Dabar, kai prasidėjo karas, iš tikrųjų atsivėrė visos žaizdos“, – kalbėjo K. Kallas, namuose vadinama „Geležine Estijos ledi“.
Tačiau 2023 metais jai teko susidurti su pasitikėjimo krize po to, kai vietos žiniasklaida pranešė, kad bendrovė, kurios vienas iš savininkų yra jos vyras, toliau vykdo veiklą Rusijoje. Nepaisydama raginimų atsistatydinti, K. Kallas buvo perrinkta Reformų partijos vadove, o jos tarptautinis įvaizdis dėl šio skandalo beveik nenukentėjo. Ji taip pat buvo laikoma pretendente pakeisti Jensą Stoltenbergą prie NATO vairo. Tačiau nepaisant to, kad atvirai išreiškė susidomėjimą šiuo postu, K. Kallas nepavyko į savo pusę palenkti atsargesnių sąjungininkių, kurių vertinimu, jos pasisakymai Rusijos atžvilgiu pernelyg atviri.
Vieną sūnų auginanti moteris jaunystėje priklausė liaudies šokių ansambliui. Kartais ji skundžiasi, kad vienas iš politinės karjeros trūkumų – niekada nėra pakankamai laiko šokiams.
Šaltinis: BNS
