Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Rss 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Vilniuje daliai žurnalistų paskelbus apie pasitraukimą iš Lietuvos žurnalistų sąjungos, organizacijos pirmininkas Audrys Antanaitis sako to nesureikšminantis. Anot jo, beveik pusę tūkstančio narių vienijančioje sąjungoje nuolat vieni išeina, kiti ateina, o naujų narių esą yra daugiau nei pasitraukiančių. Pirmininkas teigė, kad oficialių pareiškimų dėl išstojimo kol kas nėra gavęs, o įrašus socialiniuose tinkluose vertina kaip asmeninę poziciją.
Apie sprendimą trauktis viešai pranešė žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė, taip pat Rytas Staselis ir Vaidas Pilkauskas. D. Žeimytė-Bilienė nurodė, kad organizacijoje trūksta skaidrumo, aiškios atskaitomybės ir platesnių diskusijų priimant sprendimus. Ji taip pat teigė, kad dalis sprendimų priimami siaurame rate, o valdyme stokojama atsinaujinimo. Viešojoje erdvėje skelbiama, kad sąjunga turi finansinių įsipareigojimų, tarp jų – buvusiam pirmininkui ir kitiems asmenims. Pasitraukusiems žurnalistams taip pat nerimą kelia organizacijos finansinė padėtis. Anot D. Žeimytės-Bilienės, pernai birželį LŽS skola siekė daugiau nei 239 tūkst. eurų. Tuo metu LRT naujienų portalas skelbia, kad LŽS 2025 metų birželio mėnesį turėjo 234 tūkst. eurų skolų, iš kurių 103 tūkst. yra skola įmonei „Juozapas pas žurnalistus“ – 97,5 tūkst. eurų yra paskola, o 5,5 tūkst. skola už automobilio nuomą. Pastarosios įmonės akcijos priklauso Lietuvos žurnalistų sąjungai – 43 proc. ir verslininkui Juozapui Budrikiui – 57 proc. Dar 59,7 tūkst. eurų LŽS skolinga buvusiam pirmininkui Dainiui Radzevičiui, 37,4 tūkst. buhalterei, 33 tūkst. eurų sudaro skolos už GPM. Portalo šaltinių duomenimis, paskutiniame suvažiavime buvusiam pirmininkui buvo nustatytas 7 tūkst. eurų darbo užmokestis „ant popieriaus“, jis dirbo puse etato.
„(Skola – BNS) faktiškai paralyžiavo organizacijos veiklą ir riboja jos galimybes veikti efektyviai. Į narių teiktus pasiūlymus dėl didesnio skaidrumo, efektyvesnio valdymo, kontrolės ir priežiūros mechanizmų stiprinimo nebuvo deramai atsižvelgta“, – rašė ji.
Savo ruožtu LŽS vadovas sakė, kad „Lietuvos žurnalistų sąjunga nič niekam nėra skolinga išorėje“. Pasak jo, kiekviena didesnė organizacija turi laiku neišmokėtų atlyginimų.
Audrys Antanaitis tvirtina, kad išorinių skolų organizacija neturi, o vidiniai įsipareigojimai bus padengti. Jis pabrėžė, kad vadinti juos skolomis nėra tikslu. Buvęs sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius BNS sakė, kad oficialių finansinių įsipareigojimų jam nėra. Jis teigė, kad eidamas pareigas organizacija išorinių skolų neturėjo, o veikla buvo finansuojama iš nario mokesčio, projektų ir valdomos įmonės pajamų. D. Radzevičius Lietuvos žurnalistų sąjungai vadovavo daugiau nei du dešimtmečius, o pernai tapo Žurnalistų etikos inspektoriumi.
Lietuvos žurnalistų sąjunga įkurta 1929 metais Kaune. Šiuo metu Lietuvoje veikia trys žurnalistus vienijančios organizacijos – Lietuvos žurnalistų sąjunga, Žurnalistų profesionalų asociacija ir Lietuviškos žiniasklaidos asociacija.
