Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Rss 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Lietuvoje šią savaitę bus įvestas vasaros laikas. Laikrodžiai bus persukti naktį iš šeštadienio į sekmadienį, trečią valandą ryto rodykles pasukant viena valanda į priekį. Vasaros laikas galios iki spalio pabaigos, kai laikrodžiai bus grąžinti atgal.
Artėjant šiam pokyčiui, vis dažniau keliama abejonė, ar laikrodžių sukiojimas tebėra reikalingas. Kauno technologijos universiteto profesorė Žaneta Stasiškienė teigia, kad ši praktika vis labiau laikoma pasenusia ir siejama su neigiamu poveikiu miegui bei sveikatai.
Profesorė pažymi, kad anksčiau ši sistema buvo grindžiama energijos taupymu, tačiau dabar jos efektas yra labai ribotas. Dėl pasikeitusios ekonomikos struktūros energija naudojama ne tik apšvietimui, todėl bendras sutaupymas dažnai yra minimalus. Kai kuriais atvejais ilgesni šviesūs vakarai net gali padidinti energijos vartojimą.
Žaneta Stasiškienė taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinės technologijos leidžia taupyti energiją kur kas efektyviau. Pasak jos, išmanūs apšvietimo sprendimai, energijos valdymo sistemos ir atsinaujinantys šaltiniai mažina poreikį reguliuoti laiką.
Mokslininkų bendruomenėje vis dažniau sutariama, kad jei būtų atsisakyta laikrodžių sukiojimo, tinkamiausias būtų nuolatinis standartinis, arba žiemos, laikas. Jis labiau atitinka natūralų žmogaus biologinį ritmą ir šviesos ciklą.
Taip pat pabrėžiama, kad vietoje laiko kaitaliojimo reikėtų daugiau dėmesio skirti darbo ir mokymosi grafikų lankstumui. Siūloma vėlinti pamokų pradžią mokyklose ir geriau derinti dienos režimą prie žmonių biologinių poreikių.
