Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Rss 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Po pasitraukimo iš antrosios pensijų pakopos gyventojų bankų sąskaitas papildė milijardai eurų. Nors dalis lėšų buvo panaudota paskoloms grąžinti ar didesniems pirkiniams, finansų ekspertai perspėja, kad didžiausia rizika kyla tuomet, kai pinigai tiesiog laikomi einamosiose sąskaitose – juos pamažu mažina infliacija.
Lietuvos banko duomenimis, po pirmosios pasitraukimo bangos iš antrosios pensijų pakopos pasitraukė apie 550 tūkst. gyventojų. Didžioji dalis atsiimtų lėšų – apie 2,06 mlrd. eurų – liko gyventojų sąskaitose bankuose ir kredito unijose.
Svarbiausia
- Iš antrosios pensijų pakopos jau pasitraukė apie 550 tūkst. gyventojų.
- Apie 2,06 mlrd. eurų liko gyventojų bankų ir kredito unijų sąskaitose.
- Apie 80 mln. eurų panaudota paskoloms grąžinti.
- Apie 450 mln. eurų gyventojai išsigrynino.
- Antrąjį ketvirtį iš sistemos pasitraukė dar daugiau kaip 115 tūkst. žmonių, jiems išmokėta 672,4 mln. eurų.
- Ekspertai perspėja, kad sąskaitose laikomi pinigai dėl infliacijos praranda perkamąją galią.
Dalis pinigų išleista pirkiniams
Lietuvos bankas skelbia, kad balandį, gyventojams atsiėmus antrosios pensijų pakopos lėšas, namų ūkių indėlių likutis išaugo daugiau kaip 2,2 mlrd. eurų.
Tuo metu po antrojo pasitraukimo etapo pastebėta ir kita tendencija. Pirmąjį savaitgalį po lėšų išmokėjimo prekybininkai fiksavo beveik 40 proc. išaugusius elektronikos ir buitinės technikos pardavimus. Tai, anot ekspertų, kelia klausimą, ar gyventojai turi aiškų ilgalaikį planą, kaip panaudoti atsiimtas santaupas.
Infliacija mažina santaupų vertę
Jungtinės centrinės kredito unijos Verslo plėtros vadovas Ramūnas Kutelis sako, kad vien pinigų atsiėmimas nėra finansinis tikslas – svarbiausia, kaip jie panaudojami vėliau.
Pasak jo, kol kas matomos dvi pagrindinės tendencijos – gyventojai pinigus arba laiko einamosiose sąskaitose, arba juos skiria stambiems pirkiniams bei įsipareigojimams padengti. Tačiau prognozuojama apie 5,5 proc. sieksianti vidutinė metinė infliacija reiškia, kad neinvestuojamos lėšos palaipsniui praranda savo perkamąją galią.
Ekspertas pabrėžia, kad kartu prarandama ir galimybė uždirbti investicinę grąžą bei pasinaudoti sudėtinių palūkanų efektu.
Ekspertai ragina pinigus „įdarbinti“
Gyventojams, kurie nenori prisiimti didesnės investavimo rizikos, specialistai siūlo apsvarstyti mažiau rizikingus sprendimus, pavyzdžiui, terminuotuosius indėlius.
Anot R. Kutelio, terminuotieji indėliai leidžia iš anksto žinoti būsimą grąžą, o bankuose ir kredito unijose laikomi indėliai iki 100 tūkst. eurų yra apdrausti valstybės. Pasak jo, kai kurios kredito unijos naujiems nariams siūlo iki 4 proc. metines palūkanas, kurios gali bent iš dalies kompensuoti infliacijos poveikį.
Vis dėlto finansų specialistai pabrėžia, kad svarbiausia – turėti aiškų planą, kaip panaudoti atsiimtas lėšas, o ne palikti jas ilgą laiką nejudinamose sąskaitose.
