Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Nuo sausio mėnesio klasės krepšelis bus išbandomas Alytaus, Jonavos, Telšių, Raseinių ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM).
Pagal naująją metodiką, ugdymo lėšos skaičiuojamos klasei, o ne kiekvienam mokiniui. Eksperimentui įgyvendinti nuo kitų metų skiriama 3,75 mln. eurų. Pasak švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės, parenkant savivaldybes pilotiniam projektui žiūrėta, kad jos būtų skirtingos – atsižvelgta į jų gyvenamosios vietos tipą, gyventojų skaičių, mokyklų tinklą, į tai, ar jose yra mokyklų tautinės mažumos kalba.
Kaip teigė A. Pitrėnienė, klasės krepšelio metodika užtikrins didesnį finansavimo skaidrumą, lygybę ir teisingumą: turėtų nelikti disproporcijų tarp realaus mokinių skaičiaus ir nustatyto standarto, atkristi daug išimčių, nelikti finansinių paskatų mokykloms turėti perpildytas klases, o mokymo lėšų paskirstymas mokykloms būti tolygesnis ir racionalesnis.
ŠMM parengtą eksperimentinę mokymo lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką Vyriausybė patvirtino lapkričio 18 d. Atsižvelgiant į sąlyginės klasės dydį, kiekvienam srautui nustatyti trys klasės krepšelio dydžiai (1-10 kl.): mažiausias – kai yra 9-11 mokinių, vidutinis – kai yra 12-20 mokinių, ir didžiausias – kai yra 21 ir daugiau mokinių viename sraute. Metodikoje yra numatytas minimalus mokinių skaičius: 1-10 klasėse 9 mokiniai, 11-12 klasėse 15 mokinių.
Atsižvelgus į tai, kaip atrinktose savivaldybėse pavyks eksperimentas ir kokie bus jo rezultatai, bus sprendžiama dėl naujos metodikos taikymo visoms šalies mokykloms.
Naujos metodikos finansavimo principas skiriasi nuo mokinio krepšelio – ugdymo lėšos apskaičiuojamos klasei, o kitos mokymo reikmės (švietimo pagalba, valdymas, mokymo priemonės ir kt.) – mokiniui.
Klasės krepšeliu grįsta metodika pagerintų mažų mokyklų finansavimą. Mokyklos turėtų gauti didesnį finansavimą, kadangi taikant eksperimentinę metodiką būtų siekiama užtikrinti adekvatų klasės ugdymo finansavimą, t. y. būtų stabilesnis ugdymo proceso aprūpinimas. Pavyzdžiui, finansuojant ugdymą pagal dabartinę metodiką, sumažėjus kiekvienoje klasėje po kelis mokinius, mokinio krepšelio lėšos gali gerokai sumažėti, nors klasių komplektų skaičius ir nekistų.
