Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Septynios šalies mokyklos, iš jų dvi Alytuje, pradeda bandomąjį nepilnamečių narkotikų vartojimo ir platinimo prevencijos projektą. Jį inicijuoja Vidaus reikalų ministerija. Ketinama dirbti su mokiniais, jų tėvais, mokytojais ir vietos bendruomene.
„FM99“ išsamiau apie šį projektą pasakoja vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės patarėja Agneta Ladek.
Narkotikai platinami per socialinius tinklus
Ji, klausiama apie tai, kaip apskritai paaugliai gauna narkotikų, nurodo, kad jie dažniausiai platinami per įvairius socialinius tinklus.
„Paaugliai naudoja „Discord“, „Telegram“, „Snapchat“. Apskritai nepilnamečiai yra psichologiškai neatsparūs, negeba atsisakyti žalingų pasiūlymų įvairių susibūrimų, vakarėlių metu. Be to, kaip yra smalsaujančiųjų, taip yra ir mėginančiųjų įtraukti paauglius į tokias veiklas“, – pasakoja A. Ladek, be kita ko, vadovaujanti tarpinstitucinei darbo grupei dėl bandomojo modelio įgyvendinimo mokyklose.
Dažniausia – žolė
Ekspertė nurodo, kokiomis medžiagomis dažniausiai svaiginasi Lietuvos nepilnamečiai.
„Pagrindinė narkotinė medžiaga yra kanapės, rodo policijos duomenys. Vis dėlto nerimą kelia ir sintetinių narkotinių medžiagų vartojimas“, – sako A. Ladek.
Planuojamos priemonės mokyklose
Bandomasis nepilnamečių narkotikų vartojimo ir platinimo prevencijos projektas vyksta Vilniaus, Alytaus ir Klaipėdos rajono mokyklose. Alytaus savivaldybės atstovai nurodo, kad „mokinių saugumui užtikrinti ugdymo įstaigose bus įrengiami specialūs elektroniniai dūmų detektoriai, kameros, fiziniai barjerai, vykdoma patekimo į mokyklą kontrolė ir papildoma teritorijos stebėsena“.
A. Ladek teigimu, kiekviena mokykla individualiai vertins, kokios priemonės jai yra reikalingos.
„Ne visoms mokykloms reikalinga apsitverti teritoriją, turėti kameras ar elektroninę įėjimo kontrolę. Viskas priklauso nuo to, kokioje konkrečiai teritorijoje yra ugdymo įstaiga, kokia ten kriminogeninė padėtis. Policijos departamento analitikai jau yra įvertinę pilotines mokyklas, buvo pateikti policijos pasiūlymai dėl fizinės infrastruktūros“, – sako „FM99“ pašnekovė.
Dūmų detektoriai padeda
Pasak jos, efektyvios gali būti netgi tokios priemonės kaip elektroniniai dūmų detektoriai mokyklose.
„Dauguma pedagogų yra moterys. O dažniausiai „veiksmas vyksta“ vis dėlto berniukų tualetuose. Būtų keista jeigu tuose tualetuose lankytųsi, juos tikrintų mokytojos. Todėl yra detektoriai, aptinkantys psichotropinių medžiagų dūmus. Tada galima operatyviai, nesukeliant išskirtinio dėmesio aplinkiniams patikrinti, ar pasitvirtina signalas“, – pasakoja A. Ladek.
Ekspertė pabrėžia, kad būtina kuo anksčiau imtis prevencijos, kalbėti apie problemą ir jos mastą nuo mažumės.
„Prevencinis darbas turėtų prasidėti jau darželyje aiškinant vaikams apie žalą sveikatai ir pasekmes“, – įsitikinusi pašnekovė.
„Miesto informatorius“