Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Rss 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox 2026 metų birželį Strasbūre įvyko tai, ko dar niekada nebuvo. Į pirmąjį Prancūzijos lietuvių lyderių suvažiavimą Strasbūre susirinko bendruomenių, lituanistinių mokyklų, jaunimo organizacijų, profesionalų klubų, choro, knygų klubo, šaulių ir kitų iniciatyvų atstovai. Jų tikslas – ne tik susipažinti, bet ir susitarti, kaip veikti kartu.
Šį lyderių suvažiavimą inicijavusi Strasbūro lietuvių sąjungos vadovė, Alytaus ambasadorė Jolita Šilanskienė džiaugiasi, kad pavyko sukviesti aktyvius lietuvių bendruomenių žmones į Strasbūrą ir čia gimė susitarimas su tolimesniais tikslais.
„Subūrėme skirtingų sričių aktyvą, kurie jau veikia Prancūzijoje“, – sako ji.
Prancūzijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Simona Raišytė-Moulin sako, kad tai buvo jos svajonė: „Šiandien pirmą kartą susitinkame lyderiai iš visos Prancūzijos, kurie rūpinasi lietuvybės puoselėjimu bet kokia forma. Tai yra labai prasmingas startas, kaip lietuviai apskritai bus matomi Prancūzijoje“.
Prancūzijos lietuvių bendruomenė Paryžiuje veikia nuo 1944 metų ir yra viena seniausių lietuvių diasporos organizacijų Europoje. Nedaug atsilieka ir Strasbūro lietuvių sąjunga, šiais metais švenčianti savo 80-metį.
Linas Maknavičius, vienas ilgamečių Prancūzijos lietuvių bendruomenės veikėjų, primena, kad ši bendruomenė Paryžiuje gyvuoja nuo 1944 metų ir išliko net okupacijos laikotarpiu. „Mes perėmėme tam tikra prasme estafetę to palikimo, lietuviško įdirbio Prancūzijoje,” – sako jis.
Trylika lietuvių organizacijų iš visos Prancūzijos Strasbūre pasirašė bendradarbiavimo susitarimą ir sutarė kartu stiprinti lietuvybę, pilietiškumą, dalintis patirtimi bei koordinuoti bendrus projektus. Visas organizacijas vienija tai, kad jos veikia savo narių iniciatyva ir savanoriškais pagrindais.
Svarbiausi faktai
- Strasbūre pirmą kartą susitiko 13 lietuvių organizacijų iš visos Prancūzijos.
- Pasirašytas bendradarbiavimo dokumentas su konkrečiais artimiausių metų tikslais.
- Organizacijos kurs bendrą kontaktų ir kompetencijų bazę, rengs bendrus projektus ir renginius.
- Kitas toks susitikimas planuojamas 2027 metų gegužę pietų Prancūzijoje.
- Visų organizacijų veikla grindžiama savanoryste ir narių iniciatyva.
Alytiškė vienija profesionalus
Tarp aktyviausių bendruomenės narių – alytiškė Agnė Šopytė. Užaugusi Alytuje, baigusi Dzūkijos vidurinę mokyklą ir Jotvingių gimnaziją, Prancūzijoje ji gyvena jau 19 metų ir koordinuoja lietuvių profesionalų klubą.
Klube buriasi įvairių sričių specialistai – mokslininkai, teisininkai, inžinieriai, menininkai, tarptautinių organizacijų darbuotojai. Čia rengiami teminiai susitikimai, kuriuose dalijamasi profesine patirtimi.
Pasak A. Šopytės, dabar vienas svarbiausių tikslų – aiškiau pristatyti visas lietuvių iniciatyvas naujai į Prancūziją atvykstantiems tautiečiams, taip pat padėti čia veikiančioms bendruomenėms.
„Sieksime turėti struktūruotą duomenų bazę, kad galėtume pasidalinti informacija, kas ką veikia Prancūzijoje, ir padėti tiek bendruomenei, tiek institucijoms ar įmonėms, kurios kreipiasi“, – pasakoja pasaulio alytiškė.
Organizacijos iš visos Prancūzijos
Strasbūre susirinkę atstovai atstovauja labai skirtingoms sritims. Čia yra keturios lituanistinės mokyklos iš Paryžiaus, Strasbūro, Nicos ir Marselio, mokslininkų, profesionalų ir jaunimo organizacijos, Šaulių sąjunga, choras, knygų klubas ir kelios regioninės bendruomenės.
Prancūzijoje šiuo metu, skaičiuojama, gyvena apie 3 000 lietuvių. Nors skaičius nedidelis, bendruomenė yra gyva ir veikli.
„Mes esame maži kareivėliai, išsibarstę teritorijose. Galim nuveikti daug daugiau kartu.”
Ilma Zanin, Pietų Prancūzijos lietuvių bendruomenės vadovė
Penki tikslai artimiausiam laikotarpiui
Lyderiai susitikime pristatė savo organizacijas, susipažino tarpusavyje bei darbinės sesijos metu išsikėlė sau tikslus ir susitarė dėl jų įgyvendinimo – pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas.
Remiantis tuo, ką organizacijos gali pasiūlyti viena kitai ir ko joms trūksta, suformuluoti penki prioritetai – bendras tinklas projektams ir finansavimui, profesionalų ir mokslininkų kompetencijų bazė, aktyvesnis jaunimo įtraukimas į lietuvių bendruomenės veiklą, bendrų renginių organizavimas Prancūzijoje ir reguliari koordinacija tarp visų organizacijų.
Artimiausi žingsniai jau nurodyti su vardais ir datomis. Liepos mėnesį atnaujinamas bendras komunikacijos kanalas. Startuoja lietuviai.fr svetainės atnaujinimas, rugsėjį atsiranda kompetencijų bazė, o kitas susitikimas vyks Pietų Prancūzijoje.
Jaunimas auga, bet ne visada pasiekiamas
Vienas iš susitikimo akcentų – jaunimo klausimas. Prancūzijos lietuvių jaunimo sąjungos vadovas Herkus Navikas, 22 metų magistrantas Sorbonos universitete, sako, kad jaunų lietuvių Paryžiuje yra tikrai virš šimto, tačiau ne visi jie žino apie bendruomenės veiklą.
„Net yra tekę sutikti lietuvių, kurie visiškai net nėra girdėję apie bendruomenės veiklą, ir visą laiką stengiuosi juos į tas veiklas įtraukti,” – pasakoja jis.
Pats Navikas į Prancūziją atvyko prieš ketverius metus ir bendruomenę apibūdina paprastai: „Svarbiausia man yra kiti lietuviai. Tas buvimas kartu ir bendrų patirčių kūrimas.”
Mokyklos, kurios perduoda kalbą
Susitikime dalyvavo keturios Prancūzijoje veikiančių lituanistinių mokyklų vadovės. Didžiausia ir seniausia – prelato Jono Petrošiaus mokykloje Paryžiuje jungia 85 vaikus ir šiemet švenčia 30 metų jubiliejų. Ilgametė Paryžiaus Prelato Jono Petrošiaus lituanistinės mokyklos vadovė Inga Kvietelaitė sako, kad svarbiausia – vaikams perduoti ryšį su Lietuva.
„Tikimės, kad atsiras tos gijos, kurios susies juos su Lietuva, Lietuvos kultūra, kad pasėsime tą meilės grūdą“, – viliasi ji.
Asta Žemelytė, Nicos lituanistinės mokyklos „Pelėdžiukas” įkūrėja ir vadovė, pastebi, kad lietuviškų mokyklų per pastaruosius metus labai padaugėjo. „Vaikučių vis daugėja ir tėveliai tampa vis sąmoningesni atvesdami vaikus ir norėdami juos išmokyti ne tik lietuvių kalbos, bet ir kultūros,” – džiaugiasi mokyklos vadovė.
Ievos Zamaraitės, kuri prie Strasbūro lituanistinės mokyklos „Gandriukai“ prisijungė tik šiais metais, tikslas – palaikyti savo ryšį su Lietuvą būnant Prancūzijoje ir tą patį parodyti vaikams.
Mokslinkė: „Reikia įrašyti Lietuvą į prancūzų istoriją”
Dr.Akvilė Kabašinskaitė, istorijos tyrinėtoja ir Paryžiaus Sorbonos universiteto politikos mokslų ir tarptautinių santykių daktarė. Ji tyrinėja Lietuvos įvaizdį Prancūzijoje per šimtą metų.
„Yra kelios istorijos pasakojamos apie Lietuvą. Yra Lietuvos naratyvinė diplomatija, kuri pasakoja Prancūzijai, kad Lietuva yra labai progresyvi europinė šalis. Tada yra Rusijos propaganda, kuri, jei trumpai – bando tiesiog padaryt, kad Lietuva neegzistuotų. Ir tada man įdomu, kaip prancūzai supranta. Tai priklauso nuo periodo – jeigu laimi vienas naratyvas, tai Lietuvos iš viso nėra kultūroje. Jeigu laimi kitas, tai Lietuva yra rodoma kaip labai progresyvi.“ – pasakoja mokslininkė.
„Reikia pasakoti ne tik apie Lietuvą, bet ir rašyti Lietuvą į prancūzų istoriją, nes visiems įdomiau klausytis apie save,” – pastebi istorikė.
Pasak jos, po 2022 metų Rusijos invazijos į Ukrainą prancūzai patys ėmė domėtis Lietuva. „Pirmas kartas, kai jiems patiems iškilo klausimai ir buvo lengviau tą informaciją perduoti,” – prisimena Akvilė. Dabar tas dėmesys vėl šiek tiek blėsta, tačiau jo dar yra ir reikia dirbti toliau.
Šauliai: „Norime sujungti visas bendruomenes”
Strasbūre dalyvavo ir Prancūzijos lietuvių šaulių sąjungos atstovas. Robertas į Prancūziją atvyko 1997 metais tarnauti svetimšalių legione, o dabar nori savo patirtį perduoti šauliams. Jis 2024 metais Prancūzijoje įkūrė Lietuvos šaulių sąjungos skyrių ir telkia lietuvius, norinčius ruoštis ekstremaliosioms situacijoms, pilietiniam pasipriešinimui ir patriotiniam ugdymui.
„Norime sujungti visas bendruomenes, tiek jaunimo, tiek profesionalų klubo, tiek kitus, kad būtume pasiruošę tai dienai,” – sako Robertas.
Kitas susitikimas: 2027-aisiais pietų Prancūzijoje
Pietų Prancūzijos lietuvių bendruomenės vadovė Ilma Zanin 2003 metais išvažiavo studijuoti verslo ir pietų Prancūzijoje įkūrė savo įmonę, o vėliau subūrė ir lietuvių bendruomenę. Prancūzijoje lietuviai per ilgai dirbo atskirai, sako ji.
„Jungtis į bendras iniciatyvas ir duplikuoti renginius nuo vieno regiono iki kito, kad ta pati idėja tuo pačiu metu vyktų skirtinguose regionuose, kad Lietuvos matomumas būtų didžiulis,” – tokią viziją turi Ilma.
Susitikime preliminariai sutarta, kad kitas panašaus formato renginys 2027 metų gegužę vyks pietų Prancūzijoje. Jį organizuos Ilmos Zanin vadovaujama bendruomenė.
Pirmą vykusiame Prancūzijos lietuvių lyderių suvažiavime dalyvavo ir Lietuvos kultūros atašė Prancūzijoje Eglė Čepaitė, kuri ir pati dainuoja Paryžiaus moterų chore „Vilnis“. Šis prieš pora metų dainų šventei suburtas choras su prezidente Evelina Paberže tapo aktyvia bendruomenės organizacija.
Saulė Railaitė-Majcher
Mintimis Strasbūre dalijosi ir Strasbūro bendruomenės narė, teisės istorikė dr. Dovilė Sagatienė. Kiti susitikimo dalyviai: Paryžiaus knygų klubą atstovavo Laima Olickytė, Pietų Prancūzijos lietuvių bendruomenės narė Kristina Ubavičiūtė, praktinių sprendimų bendruomenėms padėjo ieškoti Prancūzijos lietuvių bendruomenės ir Paryžiaus mokyklos finansininkė Saulė Railaitė-Majcher bei šios mokyklos administratorė Inga Gerges.
Prie laidos finansavimo prisideda Medijų rėmimo fondas
