Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Eijafjalajokudlio ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje 2010-aisiais sustabdė pasaulį ir Europą, kad dėl vulkano pelenų buvo nutraukti skrydžiai. Dabar Islandijos žemė vėl nerami.
Šioje šalyje gyvena ir nemažai lietuvių, vienas jų – Tomas Blauzdžiūnas, alytiškis, įsikūręs netoli Grandaviko, miesto, kuris buvo evakuotas dėl grėsmės.
Nuolatinis drebėjimas kėlė nerimą
„Šeštadienio vakarą prasidėjo masiniai žemės drebėjimai“, – radijo stočiai „FM99“ pasakoja Tomas. – „Jų skalė nebuvo labai aukšta, nuo 3 iki 5 balų žemės drebėjimai, bet jie vyko labai intensyviai. Patys stipriausi tikriausiai buvo Grindaviko mieste, vos kelių kilometrų gylyje.“
Kelias valandas drebėjusi žemė sukėlė „sveiką paniką“, nors tai ne pirmas Tomo patiriamas žemės drebėjimas Islandijoje.
„Viskas prasidėjo apie maždaug pusę 6 vakare ir truko iki 8 vakaro. Jausmas buvo toks, kad tavo kojos tiesiog supa aš pats asmeniškai patiriu jau ne pirmą žemės drebėjimą, bet šiuo atveju tas nesiliaujantis supimas davė netgi ir man sveikos panikos, kai prisipildžiau vandens butelius dėl viso pikto“, – pasakoja alytiškis.
Prie epicentre esančio Grindaviko miesto yra infrastruktūra, iš kur tiekiamas vanduo.
Gyvai situaciją informuoja blogas anglų kalba: https://www.ruv.is/english/2023-11-10-liveblog-reykjanes-peninsula-and-grindavik-396249
Grėsmė didelė, miestas evakuotas
Nors žemės drebėjimas vertinamas vos 3-4 balais, tačiau pasekmės didelės ir grėsmė kyla dėl lokacijos. Po Grindaviko miestu yra daug magmos, prieš kelias dienas ji buvo apie 800 metrų po žeme, tačiau spėjama, kad dabar yra gerokai arčiau paviršiaus. Be to, yra 15 kilometrų žemės įtrūkimas einantis nuo jūros iki Kálffellsheiði.
Visa Islandija yra tarp 2 tektoninių plokščių ir jos viena nuo tolsta, pasakoja Tomas.
2010-aisiais išsiveržęs Eijafjalajokudlio ugnikalnis vadinamas supervulkanu, po išsiveržimo jis užmiega tam tikram laikui, tačiau veiksmas po žemė Islandijoje vyksta nuolat.
Pavojus garsiam kurortui
Vieta prie Grindaviko miesto žymi tuo, kad čia įsikūrusi Blue Lagoon (Žydroji lagūna) – garsus kurortas su karštaisiais vandenimis. Prie kurorto yra gamykla, kur gaminamas šiltas vanduo ir geriamą vanduo, kuris tiekiamas iki Keflaviko, kur gyvena Tomas, Keflavikas yra apie 25 kilometrus nuo Grandaviko.
Buvo laukiama, kad gali vykti išsiveržimas būtent prie kurorto, gyventojai buvo raginami pasiruošti, tačiau per kelias dienas viskas pasikeitė ir lava pajudėjo link Grindaviko miestelio, susidarė kitas tunelis po žeme ir dabar jau išsiveržimo laukiama ne prie Žydrosios lagūnos, o Grindaviko pačiame miestelio centre.
Situacija išlieka nerami ir neaiški
Tačiau, anot Tomo, žmonės daug spėlioja, nes niekas negali patvirtinti informacijos. Mokslininkai sako, kad yra 15 kilometrų ruožas, kur žemė skiriasi ir yra lavos tunelis, bet neaišku, kurioje vietoje išsiveržimas įvyks, nes viskas kinta.
„Gyvenam ant verdančio katilo, bet, kaip per pasaulį nuaidėjo, kad čia labai bloga situacija, tai aš to neįvardinčiau, manau, islandai pripratę prie tokių dalykų. Gal jie ir pagalvoja apie blogiausią, bet tikisi geriausio ir tai yra Islandijos kasdienybė. Žemė čia dreba“, – pasakoja alytiškis.
Skirtumas tas, kad šįkart viskas vyksta po Grindaviko miestu, kurį teko evakuoti. „Žmonės, kaip ir žinojo apie tai, bet toks islando būdas, jis lėtesnis žmogus, tai jis tikrai tų visų gyvūnų neišsivežė, išvažiavimui buvo skirta pora valandu, tad gyvūnėliai liko. Ir vėliau per porą dienų po šeštadienio buvo suteikti 5 minučių intervalai, kada žmonės iš tam tikros Grundaviko vietos, galėjo patekti į savo namus ir greitai per 5 minutes susirinkti paliktus svarbius daiktus“, – situacija piešia Tomas.
Oro uosto darbas nesustojęs
Situacija aplink Grundaviką atrodo grėsmingai, gatvėse, keliuose atsivėrę plyšiai, po jais kiaurymės.
Reikjaviko oro uostas yra 24 km nuo Grundaviko miesto, kur pagrindiniai žemės įtrūkimai. Jeigu lava išsiveržtų po vandeniu, įvyktų sprogimas banga.
„Tuo atveju, manau, tiesiog lėktuvai skristų didesnį ratą arba į atsarginius nusileidimo takus. Šiuo atveju viskas vyksta laiku, vėluojančių skrydžių nėra, atidėtų nėra“, – viskas vyksta savo eiga ir panikos nebuvo kalba Tomas.
„Panikavo lietuviai, kuriems drebėjo žemė.“ – šypsosi alytiškis. Anot jo, problemas islandams kuria ir čia gyvenantys lietuviai, latviai, lenkai, kurie bando važiuoti į pavojingas vietas ir nuo kurių reikia statyti apsaugą, patys islandai į tokias vietas neplūsta.
Tomas sako, kad jaučiasi saugus, nors po šeštadienio daug informacijos apie naujausius įvykius ir nėra, ypač apie blogiausius ant scenarijus: „Logiška, kad žmonės gali prisigalvoti daugiau dalykų, negu reikėtų. Aš pats nepanikuoju, nepergyvenu, žinau, kad viskas bus gerai, bet niekada negali žinot.“
Tomą Blauzdžiūną kalbino Vilija Kvedaraitė.
