Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Alytaus miesto savivaldybėje pristatyta „Tūkstantmečio mokyklų“ programa. Apie programą ir Alytaus mokyklų planus joje „FM99“ kalbino „Tūkstantmečio mokyklų“ įtraukties srities ekspertę Liną Garbenčiūtę, Alytaus miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėją Loretą Šernienę, Tūkstantmečio mokyklų programoje dalyvaujančios Alytaus Jotvingių gimnazijos direktorių Donatą Vasiliauską ir Pokyčių ambasados direktorę Klementiną Gruzdienę.
„Jaučiasi, kad savivaldybė ir mokyklos turi jau žemą startą ir kad labai laukia, kada na pati programa startuos.– pasakojo Tūkstantmečio mokyklų programą pristačiusi Lina Garbenčiūtė sakė. Anot jos, mokyklos pasiruošusios ir turi viziją, ką norės daryti. Sutartys dar nepasirašytos ir mokyklos laukia starto, ekspertė žadėjo atsakymą kitą savaitę, kuomet bus galutinai suderinta su Europos Komisija: „Savaičių klausimas“.
Ji pabrėžė, kad savivaldybė ir mokyklos pačios nusimatė problemas ir projektus ruošė taip, kaip pačios norėjo, kas joms skaudžiausia ir ką norėtų gerinti.
„Bet kokia infrastruktūra, kietosios investicijos turi eiti su kartu kompetencijų kėlimu, jeigu planuotos lėšos infrastruktūrai, iškart žiūrime, kas su ta infrastruktūra bus daroma, kas ten dirbs, kaip keliamos kompetencijos specialistams, suplanuotas laikas, tad tai labai svarbi programos dalis – investicijos į žmones “, – programos reikalavimus aiškino L.Garbenčiūtė.
Labai svarbi programos dalis – įtraukti mokyklos bendruomenę, tėvus. Tai bus ir savivaldybes specialistų ir pačių mokyklų svarbus darbas, teigė ekspertė: „Be bendradarbiavimo ir viešinimo savaime procesas nevyks, savivaldybės atvirumas be galo svarbus. Jeigu savivaldybė komunikuos, kalbės dalinsis informacija, tai tikrai, manau, kad visiškai sėkmingai bus programa įgyvendinta“.
Mokyklos gausiančios lėšas iš Tūkstantmečio programos turės dalintis tuo, ką sukurs, su kitomis mokyklomis.
Į antrąjį Tūkstantmečio mokyklų programos srautą pateko Alytaus Putinų ir Jotvingių gimnazijos, Likiškėlių ir „Volungės“ progimnazijos, Senamiesčio pradinė mokykla. Šioms mokykloms bus skirta daugiau nei 2,5 mln. Eur. Didžioji šios sumos dalis – 70 proc. bus skirta mokyklų infrastruktūrai atnaujinti, likusi – mokytojų kvalifikacijai kelti.
Įgyvendinant Tūkstantmečio mokyklų programą Alytaus mieste bus siekiama sumažinti mokinių mokymosi pasiekimų atotrūkį, sudarant lygiavertes ugdymosi sąlygas, skelbia Alytaus m. savivaldybė feisbuko puslapyje.
Švietimo pagalba – savarankiška savivaldybių funkcija
Vienas laukiančių iššūkių – įtraukusis ugdymas. Tačiau švietimo pagalbai savivaldybė gauna lėšas ir už tai yra atsakinga ji pati.
„Švietimo pagalba yra savarankiška savivaldybių funkcija. Tai reiškia, kad savivaldybė pati puikiai žino, kokių etatų reikia suplanuoti, tai yra nacionalinės lėšos ir tas neturi būti trumpalaikių projektų rėmuose planuojama“, – pabrėžia Tūkstantmečio mokyklų įtraukties ekspertė.
Anot jos, per Tūkstantmečio mokyklų projektą galima planuoti papildomas investicijas tiek gerinti infrastruktūrą, tiek kelti kompetencijas, pavyzdžiui, susijusias su universalaus dizaino turinio kūrimu, kuriam jau sukurtos ir programos priemonės.
Bus ugdomos kompetencijos
Programos metu netruks ir renginių, kur pedagogai galės susitikti su kitų mokyklų, kitų savivaldybių atstovais ir dalintis žiniomis bei inovacijomis, o didelė dalis „Tūkstantmečio mokyklų“ projekte numatyta ir įtraukiajam ugdymui.
„Tai tikrai yra galimybė šiek tiek kilstelti, pasistūmėti būtent įtraukiojo ugdymo srityje.“ – neabejoja pašnekovė.
Atotrūkio tarp mokyklų dalyvaujančių programoje ir ekspertė nesibaimina, anot jos, tai galimybė stiprėti visai savivaldybei.
„Savivaldybė labai plačiai mato, kokia situacija yra pačiose mokyklose, ir tai yra tik viena iš programų. Tai reiškia, kad savivaldybė pati žino, kurioj vietoj, kuriai mokyklai reikėtų pastiprėti, mokyklos pačios iškelia problemas ir tikrai nebus taip, kad vienos mokyklos gauna viską, kitos nieko negauna, tinklaveika yra vienas iš bazinių principų, tai tiesiog galimybė pasistiprinti visai savivaldybei“ – teigia ji.
Alytui – 2,5 milijono eurų
Alytaus m. savivaldybei skirta 2,5 milijono eurų, savivaldybė periodiškai turės atsiskaityti už įvykdytas.
„Viskas turi būti labai viešinama, aišku, ir matoma“, – sako Lina Garbenčiūtė.
Pasibaigus dvejų metų terminui projekto veikloms įgyvendinti, rezultatai bus matuojami iki 2030 – 2040-tų metų.
Mokyklos laukia starto
Alytaus švietimo skyriaus vedėja Loreta Šernienė teigia, kad miesto mokyklos pasiruošę ir laukia starto: „Laukiame tos dienos, kai galėsime startuoti su visomis veiklomis.“
Visos skiriamos lėšos jau suplanuotos. Programa skirta mokinių pažangai, tuo pačiu bus sutvarkomi ir infrastruktūriniai dalykai, sako L.Šernienė: „Nes išties, be laboratorijos turbūt nelabai vaikai įgis tyrinėjimo kompetencijas.“
„Mokytojai gaus daug mokymų, bendraus su socialiniais partneriais, pedagogine psichologine tarnyba, kitom nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios yra partneriai ir pasiruošę gelbėti mokykloms ir visiems pedagogams. Aš labai noriu tikėti, kad mūsų mieste programa duos labai gražų rezultatą ir mes tikrai turėsim gražų pokytį“, – vylėsi Švietimo skyriaus vedėja.
Kad Tūkstantmečių programoje mokyklos dalyvaujančios programoje nutols nuo kitų mokyklų, ji nemanė, nes atrinktos dalyvauti kaip tik tos mokyklos, kurioms reikia paspirties. Taip pat svarbi tinklaveika, kur visos 5 mokyklos privalės dalintis žiniomis, erdvėmis ir įgūdžiais.
„Mokymai jau suplanuoti ir numatytos datos“, – teigė Loreta Šernienė.
Jotvingių gimnazija tikisi pagerėjusių rezultatų
Programoje dalyvaujančios Alytaus Jotvingių gimnazijos direktorius Donatas Vasiliauskas džiaugėsi, kad projektas netrukus prasidės, nes į jį įdėta daug darbo.
„Mes beveik du metus rengėme pažangos planą“, – sakė direktorius. Anot jo, mokytojai nesibaimina papildomo darbo ir laukia rezultatų.
„Tūkstantmečio mokyklų programos tikslas yra mažinti atskirtį ir didinti mokinių ugdymo pasiekimus, gerinti tuos rezultatus. Tai kiekvienas mokytojas kiekvienoj Alytaus, ir apskritai kiekvienoj mokykloj dirbdamas, to siekia. Tai yra mūsų tokia šventa švietimiečių priedermė ir visos šitos veiklos yra būtent nukreiptos į tai. Tai aš manau, kad kiekvienas mokytojas nori, kad jo mokiniai pasiektų kuo geresnius rezultatus. Galiu kalbėti tik už savo bendruomenės mokytojus, kuriai aš vadovauju, tai tikrai mokytojai laukia, nes šito pagalba tikrai, tikimės, kad padės pagerinti mūsų mokinių pasiekimus“, – kalbėjo Alytaus Jotvingių gimnazijos direktorius.
Nevyriausybinis sektorius siekia įsitraukti
Tūkstantmečio mokyklų partnerės NVO „Pokyčių ambasada“ direktorė Klementina Gruzdienė sakė, jog norisi plačiau panagrinėti planą, kol neprasidėjo pirkimai.
„Būtų labai įdomu, kokia kryptim eina mūsų švietimo bendruomenė“, – sakė K.Gruzdienė. Ji atkreipė dėmesį ir į numatytus rodiklius.
„Rodiklis, parodantis vaikų su specialiaisiais poreikiais įtraukimą į švietimą, yra dviprasmis, nes jis, mano galva, nesusijęs su švietimo kokybe. Tiesiog gali vienais metais padaugėti tokių vaikų arba, kita vertus, mes ir neturėtumėm labai siekti didelio to rodiklio – priėmimo būtent į šias mokyklas, nes tada jau kalbėtume apie specialiąsias mokyklas.“ – svarstė „Pokyčių ambasados“ vadovė. Anot jos, galbūt iš viso vertėtų tokio rodiklio atsisakyti.
Ar siekiant įsisavinti pinigus nenukentės kokybė, toks pavojus visada išlieka, sakė K.Gruzdienė, ir kvietė savivaldybę įtraukti nevyriausybinį sektorių, tėvų organizacijas, kurie galėtų ir atsakyti, ar jų gyvenime įvyko kokybinis pokytis.
Įtraukusis ugdymas kelia iššūkius
Įtraukusis ugdymas ir jo supratimas labai svarbus ne tik švietimo bendruomenėje, bet ir tėvų tarpe. Anot K.Gruzdienės, panašių istorijų girdima visoje Lietuvoje, Alytus ypatingai neišsiskiria.
„Mes girdime tas pačias siaubingas istorijas ir kituose miestuose, kada tam tikros bendruomenės vienijasi, stengiasi susiburti tam, kad pašalinti iš klasės vaiką, kuris yra kitoks, ar turi tam tikrų sutrikimų. Ir visos pastangos ir jėgos yra nukreipiamos į tai, kaip išvengti, vietoj to, kad tai būtų lyderystė nukreipiama į tai, kaip padėti.“ – pasakoja Klementina ir primena gerus pavyzdžius kitose savivaldybėse.
„Pavyzdžiui, Klaipėdos rajono savivaldybė, jie iš karto numato ir jokių nėra tarybos balsavimų, reikia ar nereikia mokiniui padėjėjo, jie pasitiki specialistų sprendimu, kurie nusprendžia, kad jeigu reikia, tai reikia.“ – galimus sprendimus aiškina ji.
Anot pašnekovės, nuo sausio pasikeitė įstatymų nuostatos, dėl mokytojų padėjėjų skyrimo.
„Mokytojo padėjėjas ir yra ta pagrindinė prielaida, nuo kurio galima pradėti kalbėti apskritai apie įtraukųjį švietimą,“ – sako pokyčių ambasadorė. Ji tikėjosi, kad per kompetencijų kėlimą keisis požiūris ir atsiras tolerantiškesnė aplinka.
Anot „Pokyčių ambasados“ vadovės, organizacija siektų būti paslaugų teikėjais projekte, o ne partneriu, kurio vaidmuo nėra apibrėžtas.
„Tiekėjas atsako už savo indėlį, už savo kokybę, už savo paslaugą, o partnerio vaidmuo nelabai yra apibrėžtas šiame projekte. Be to, jis tada gali dalyvauti tik savanoriškais pagrindais, o mes turime išlaikyti ir specialistus, norime juos samdyti kokybiškus. Tai yra tam tikros išlaidos taip pat.“ – savo organizacijos vaidmenį Tūkstantmečio mokyklų programoje mato K.Gruzdienė.
Reportažą parengė Vytautas Garbenčius. Nuotraukos: Vytautas Garbenčius ir Alytaus m. savivaldybė.
