Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Daugelyje šalių atkreipiamas dėmesys į netinkamų dietų žalą, pasisakoma prieš patyčias ir diskriminavimą dėl pernelyg didelės kūno masės, patariama, kaip išvengti valgymo sutrikimų (nervinės anoreksijos, bulimijos, persivalgymo) ir gyventi mėgaujantis kokybišku ir saikingu maistu. Valgymo sutrikimai yra klastingos ligos, neretai išsivystančios kaip dietų pasekmė. Apie dietas laidoje kalba dietologė Kristina Jasmontienė
Graikų kalbos žodis diata reiškia gyvenimo kelias arba gyvenimo būdas. Dieta taip pat apibūdinama kaip sveiko ar sergančio žmogaus mitybos režimas. Kai kurie mūsų dietą suprantame pernelyg siaurai: kaip maisto ribojimą ar jo stoką, kaip programą, kurios reikia, kad atitiktume „standartus”, išvengtume užuominų, jog „reikėtų sublogti”.
Lietuvos gyventojų faktiškos mitybos tyrimas parodė, kad pastarąjį dešimtmetį vyravo nutukimo mažėjimo tendencija. Vis dėlto antsvorio turinčių žmonių nemažėja, nutukusių lietuvių daug: 11,3 proc. vyrų ir 15,2 proc. moterų. Lietuvos, kaip ir daugelio kitų Europos šalių, gyventojų mityba palanki lėtinėms ligoms išsivystyti. Mitybą būtina keisti ar bent stipriai koreguoti, mokant visuomenę bei skatinant ugdytis sveikos ir tinkamos mitybos įpročius.
80 proc. moterų nors kartą gyvenime išbandė kokią nors dietą. Apie 85 proc. žmonių, laikęsi griežtos dietos ir ją nutraukę, nusivilia, kadangi jų kūno masė netrukus pasidaro kokia buvusi ar net didesnė – kūnas, patyręs kalorijų stoką, kiekvieną jų ima saugoti. Dėl griežtos dietos sulėtėja medžiagų apykaita, gali padaugėti alkio hormono grelino ir sumažėti vadinamųjų sotumo hormonų. Š ie pakitimai išlieka netgi praėjus metams po dietos.
Specialistai pataria: dieta, arba gyvensenos ir mitybos būdas, turi tarnauti jūsų sveikatai ir gerai savijautai.
Kad mityba teiktų sveikatą, rekomenduojama:
1. Valgyti maistingą, įvairų, dažniau augalinį nei gyvulinės kilmės maistą.
2. Keletą kartų per dieną valgyti grūdinių produktų ar bulvių.
3. Kelis kartus per dieną valgyti įvairių, šviežių vietinių
daržovių ir vaisių (bent 400 g per dieną).
4. Išlaikyti normalų kūno svorį (kūno masės indeksas 20-25).
5. Mažinti riebalų vartojimą; gyvulinius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, keisti augaliniais aliejais, turinčiais nesočiųjų riebalų rūgščių.
6. Riebią mėsą ir mėsos produktus pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa.
7. Vartoti liesą pieną, liesus ir nesūrius pieno produktus (rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį).
8. Rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus. Rečiau vartoti rafinuotą cukrų, saldžius gėrimus, saldumynus.
9. Valgyti nesūrų maistą. Bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais ir duona, neturi būti didesnis kaip vienas arbatinis šaukštelis (5 g). Vartoti joduotos druskos.
10. Riboti alkoholio vartojimą.
11. Valgyti reguliariai.
12. Gerti pakankamai skysčių, ypač vandens.
14. Kasdien aktyviai judėti, mankštintis.
Labai svarbu, kad būtų laikomasi ne vienos ar kelių taisyklių, o visų.
Praktiški patarimai
Nevalgyti supykus, nuliūdus, nes blogos emocijos gali trikdyti maisto įsisavinimą.
*
Svarbu, kokios nuotaikos žmogus gamina maistą, nes emocijos „įsirašo” maiste. Ramaus ir susikaupusio žmogaus pagamintas maistas gali būti skanesnis ir sotesnis.
*
Nedera valgyti, kai nenorima – tuomet maistas gali būti blogiau virškinamas.
*
Kai akys maisto nori daugiau nei reikėtų kūnui, galima įsidėti pusę norimos porcijos. Pakartoti tik, jeigu suvalgius nedidelę porciją labai norisi ir dar, jeigu nepasisotinta.
*
Valgyti ne stovint, o patogiai sėdint.
*
Maistą riekia gerai sukramtyti, idealu vieną kąsnį kramtyti apie 30 kartų. Nuryti neskubant, pajaučiant bei analizuojant maisto skonį, temperatūrą ir kt. savybes. Maistą kramtant ilgiau, pasisotinama greičiau.
*
Prieš ir po valgio nusiplauti rankas, po valgio praskalauti burną.
*
Nevalgyti likus iki miego mažiau nei 2-3 val.
*
Pusryčiams tinkamiausi vaisiai, šviežios, tik ką išspaustos sultys, grūdų produktai ir pan.. Valgyti ne mažiau kaip tris kartus per dieną, pietauti apie 12-13 val., vakarieniauti – apie 18 val.
——–
Kalbėk
Â