Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Žvelgiant plačiu pasaulio kontekstu, besibaigiantys 2023-ieji bus patys karščiausi nuo XIX amžiaus vidurio, kuomet orai pradėti stebėti ir fiksuoti. Lietuvoje, preliminariais duomenimis, turėtų būti maždaug treti pagal šiltumą metai ir tie metai mūsų buvo labai įvairūs, sako Gytis Valaika.
Permainų netrūko
„Jeigu žmonės gerai pagalvotų, tai tikrai prisimintų ir šalnas, kurios vynuoges nušaldė visiškai ir beveik derliaus nebuvo. Tada vasarą pirma pusė buvo rami ir rugpjūtis užėjo labai karštas, labai trankus, buvo kruša viena baisiausių stebėjimų istorijoje, berods trečias pagal dydį ledėkas buvo užfiksuotas nuo 8 ar 9 cm, tikrai labai didelis, kumščio dydžio ir labai daug nuostolių pridarė ir Lietuvai, ir kaimynams latviams. Tada buvo rugsėjis, ypatingai šiltas. Šitą žmonės vis dar prisimena, nes tiesiog buvo mums padovanotas 4 vasaros mėnuo. Vasarą baigęs rekordiškai vėlai spalio 4 – 5 dieną, tai yra visu mėnesiu vėliau. O ruduo buvo rekordiškai galima, sakyt, trumpiausias, nes žiema prasidėjo irgi labai anksti“, – metus prabėgo meteorologas.
Vienur lietaus buvo daug, kitur jo labai trūko, įvairios perturbacijos, staigūs ir radikalūs pokyčiai ir yra nulemti klimato kaitos, aiškina G.Valaika, nes klimato kaita ir orai yra skirtingi reiškiniai.
Klimato kaita ir orai ne tas pats
„Aš visada tą mėgstu atskirt tai, jeigu šiandien yra šilta ar šalta, tai čia yra orai, bet reikėtų žiūrėti į tendencijas. Tai mes matom tas tendencijas ir žmonės tikrai pastebi, kad vieną dieną šalta, kitą dieną karšta arba, tarkim, labai vėlyvos šalnos būna tai tokius dalykus galima priskirti jau klimato kaitai,“ – aiškina meteorologas.
Klimato kaita atneša orų svyravimus, daugėja viesulų, liūčių. Ir Alytuje vasarą buvo užfiksuota tropinė liūtis.
O klimato šiltėjimas labiausiai atsispindi per vandenynų šiltėjimo rūgštėjimą. Ir dabar Ramiajame vandenyne vyksta vadinamasis El Ninjo reiškinys, kuomet tropinė Ramiojo vandenyno dalis labai įšyla ir pakeičia didelėje dalyje pasaulio visų orų struktūrą, pasakoja G.Valaika. Europoje El Ninjo tiesioginio poveikio nedaro, bet gali paskatinti žiemos metu daugiau negu įprastai šaltesnių savaičių.
„Aš tikiu, kad sausį arba vasarį tikrai dar gali būti tokių šaltesnių, gal net su tokiu -20.“ – prognozuoja Gytis.
Orai Alytuje per Kalėdas
Gytis gyvendamas Alytuje stebi ir miesto išskirtinumą, kad ir šią žiemą, kai Vilniuje buvo pusnys, o Dzūkijoje vos pabarstyta.
„Nors iki Kalėdų dar pakankamai daug laiko, bet aš kalbėsiu, ką aš dabar matau. Remiantis šios dienos duomenimis, tai galiu ir nudžiuginti, ir nuliūdinti. Vilties baltoms Kūčioms ir Kalėdoms dar yra. Nors ši savaitės pradžia labai šilta, primena rudenį, bet vis dėlto cirkuliacija pamažu keisis ir maždaug nuo penktadienio turėtų pamažu atšalti“, – prognozuoja Gytis. Į „FM99“ studiją jis atėjo nešinas skaičiavimais ir lentelėmis, tad prognozuoja ne žiūrėdamas per langą, o į skaičius.
„Matau tai, kad šeštadienį – sekmadienį, t.y. gruodžio 23 – 24 dieną turėtų būti apie nulį arba -1- -2 laipsnius Alytuje, gali ir pasnigti, rodo skaičiavimai, arba bent jau šlapdribos būti. Deja, bet kol kas taip matau, kad per Kalėdas gali ir atšilti, arba Kalėdų antrą dieną, tai Kūčios tikriausiai bus baltesnės negu Kalėdos.“ – sako meteorologas.
Tačiau jis ramina, kad paprastai jei per Kalėdas būna šilčiau, tai atšąla per Naujuosius ir atvirkščiai, tad bent viena šventė dažniausiai būna su sniegu. Jis tikisi, kad sausį ir vasarį dar bus šaltesnių ir sniegingesnių savaičių.
Jūs tik pažiūrėkit kokia atmosferinė „duobė”. Lietuvą ir visą mūsų regioną aplankys labai gilus Atlanto ciklonas (arba paprastai sakant, labai žemo slėgio sūkurys). Berlyno laisvasis universitetas antradienį jam suteikė Zoltano vardą (taip buvo pavadintas vampyro Drakulos šuo). Na o dabar ciklonui suteiktas ir tarptautinis pavadinimas – Pia (lietuviškai – Pija).
Ketvirtadienį vakare slėgis virš Švedijos ir Baltijos jūros gali nukristi iki vos 960 hPa ar net dar mažiau. Pro Lietuvą šis ciklonas praslinks lėtai, per penktadienį-šeštadienį. Atmosferos slėgis Vakarų Lietuvoje tuomet nukris iki 965-970 hPa.
Staigiems atmosferos slėgio pokyčiams jautresni žmonės, greičiausiai, pajaus tokio ciklono viešnagę. Gali sumažėti darbingumas, dėmesingumas. Nustatyta, kad esant žemam slėgiui eismo įvykių keliuose padaugėja iki 15-20 % (greičiausiai tai susiję su prastesniais orais, o ne tik savijauta).
Taip pat, be labai žemo slėgio ciklonas atneš darganotus orus. Iškris gana daug (iki 20-40 mm) kritulių (lietus, šlapdriba), ypač Vakarų Lietuvoje. Sustiprės vėjas. Visa laimė, kad ciklono centras praslinks, kaip skaičiuojama, pro Lietuvą. Jeigu šio ciklono centro trajektorija pasislinktų šiauriau Lietuvos, tuomet labai stiprių (28-32 m/s) vėjo gūsių sulauktų ir mūsų pajūris. Dabar prognozuojama „tik“ iki 15-20 m/s stiprumo vėjo gūsiai, bet apie Nidą gali pasitaikyti ir stipresnių pūstelėjimų. Remiantis dabartiniais duomenimis, stipriausių Zoltano-Pijos smūgių sulauks Danija bei Vokietijos ir Lenkijos šiaurinės pakrantės.
Praslinkus šiam ciklonui į Lietuvą plūstelės šaltesnis oras. Lietų kuriam laikui pakeis šlapdriba ir sniegas. Tiesa, neilgam. Kalėdų dieną vėl atkeliaus šiltesni orai.
Žemėlapyje – atmosferos slėgis jūros lygyje penktadienio rytą. Mėlyni atspalviai – žemesnis nei vidutiniškai slėgis, oranžiniai – aukštesnis. Vidutinis atmosferos slėgis jūros lygyje yra 1013 hPa (balsva linija). Žemiausias Lietuvoje užfiksuotas slėgis (jūros lygyje) yra 951,6 hPa (1931 m. sausis, Dotnuva ir Ukmergė).
Klausykite plačiau ir prognozių apie kitus ateinančius metus Liudo Ramanausko pokalbį su alytiškiu meteorologu Gyčiu Valaika ir nuo ko prasidėjo jo meteorologinis kelias.
„Miesto informatorius“
