Klausyti gyvai

17:00 - 17:30

Savaitgalio promenada

Ar įmanoma (už)dirbti jaunimui vasarą?

„Nekvalifikuotas darbas, arba paslaugų sritis, gali būti nesunkus fizinis darbas“, – paprastai tokiems darbams samdomi nepilnamečiai Alytuje.

Alytaus jaunimas nori užsidirbti

Užsidirbti per vasaros atostogas norėtų nemažai moksleivių, o jų paslaugos praverstų kai kuriems darbdaviams, tačiau Užimtumo tarnybos specialistai pastebi, kad sėkmingam nepilnamečių įsitraukimui į darbo rinką trukdo kompleksinės problemos. Jauniausiems trūksta žinių, sąmoningumo ir motyvacijos. Darbdaviams – informacijos apie jaunuolių įdarbinimą. Išeitis galėtų būti savanorystė, švietėjiška, edukacinė veikla supažindinant darbdavius su mokinių (nepilnamečių) darbo teisiniu reglamentavimu.

Apie tai, kokia situacija Dzūkijoje, kokie darbai siūlomi, ar yra norinčių dirbti bei darbą pasiūlyti, kokie atlyginimai mokami jauniems žmonėms vasaros metu, kokios yra sąlygos, ketinantiems darbuotis, FM99 kalbino Užimtumo tarnybos Alytaus regioninio karjeros centro koordinatorę Kristiną Stankutę.

„Alytaus jaunimas darbštus ir nori dirbti tikrai“, – tikina K.Stankutė. Užimtumo tarnyba jau birželio mėnesį organizavo renginius, kur jaunimas turėjo galimybę ateiti susipažinti su galimybėmis, sąlygomis, dalyvavo ir darbdaviai.

Kristina Stankutė

„Poreikis tikrai didelis, bet su Vliniumi mes negalim lygintis, regionas turi savo specifiškumą“, – kalba pašnekovė. Anot jos, veiksmas dar vyksta, pats vidurvasaris, tad skaičiai tikrai negalutiniai. Jie paaiškės rudenį, kai bus apklausiami darbdaviai, tada ir bus aišku, kiek buvo įdarbinta jaunų žmonių, nepilnamečių.

Alytaus regionas apima ne tik miestą, bet ir Lazdijus, Varėną, Druskininkus, kur nuolat trūksta ir darbdavių, ir norinčio dirbti jaunimo.

Ne visi finansavimą išnaudoja

Jaunimo reikalų agentūra (JRA) skiria finansavimą, kur tam tikram vietų skaičiui skiriamas finansavimas ir įdarbinus jaunuolius darbdaviui tai nieko nekainuoja.

Alytaus miestui buvo skirtas finansavimas tik 6 darbo vietoms jaunuoliams, bet planuojama įdarbinti 28, nes poreikis buvo didelis, o atsisakius finansavimo kitur Lietuvoje atsirado galimybė jaunimui Alytuje.

Oficialiai Lietuvoje galima dirbti nuo 14 metų, bet iki 16 metų labai daug apribojimų. Nuo 16 metų jau dirbti galima daug įvairesnius darbus, pasakoja Užimtumo tarnybos atstovė.

Darbai jaunimui siūlomi ir pas ūkininkus, buvo ir prie lyginimo volo, kur atsirado tik viena mergina, tad kartais ir jaunuoliai tikisi kitokio darbo, nei jiems siūlomas. Tad viena pagrindinių temų, ką turėtų pasiruošti jaunuolis, norintis užsidirbti vasarą, tai ką gali pasiūlyti ir darbdaviui. Pasirengti padeda ir Karjeros centras, kur galima kreipis su visais klausimais.

Darbdaviai pretenduoti į JRA finansuojamą programą nebegali, nes visos vietos jau užpildytos, nebent į savivaldybės siūlomą finansavimą, kur skiriamas dalinis kompensavimas.

Finansavimas ir iš SVV programos lėšų

Alytaus miesto savivaldybės smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo programoje skiriama lėšų jaunuolių nuo 14 iki 21 metų įdarbinimui. Lėšos skiriamos kompensavimo būdu, jei įdarbinanti įmonė yra smulki ar vidutinė ir atitinka eilę sąlygų.

Specialistės patarimai, kaip pasiruošti ieškant darbo – pirmiausia apsibrėžti, kokį darbą norėtų dirbti ir kuris bus nepriimtinas. „Dirbti bet ką“ – tai nebus nei tiesa, nei aišku darbdaviui.

Tada verta pasižvalgyti, ar yra toje srityje darbo skelbimų, jei jų nėra, galima kreiptis į Užimtumo tarnybą. Taip pat verta rimtai pasiruošti gyvenimo aprašymą, nes jo tikrai prireiks, ar šią ar kitą vasarą.

Projektas „Miesto informatorius“ dalinai finansuojamas Journalism Fund Europe

Problemų įdarbinant jaunus žmones netrūksta ir sostinėje

Vilniaus regioninio karjeros centro veiklinimo koordinatorė Rita Gecevičienė neslepia, kad tiek moksleiviai, tiek darbdaviai būna aktyviausi, kai tereikia palikti savo kontaktus. Bet vos prasideda realios kalbos apie darbą – įmonės pritrūksta laisvų darbo vietų, o nepilnamečiai negali išsirinkti ir iš kelių darbo pasiūlymų.

„Dažniausiai girdime, kad mokiniai vasarą norėtų dirbti bet ką, bet pasiūlymų dirbti pas ūkininkus uogų skynėjais ar valytojais jie atsisako. Vieniems kelionė iki darbo vietos atrodo per ilga, netinka vyresnio amžiaus kolektyvas ar kyla baimė dirbti su pinigais. Didelė dalis jaunuolių net nesuvokia, kas yra darbas ir atsakomybė“, – sakė R.Gecevičienė.

Šiais metais Vilniaus miesto savivaldybė darbdaviams, įdarbinusiems mokinius vasarą, pasiūlė 400 eurų kompensaciją. Ši finansinė paskata sudomino net ir anksčiau laisvų vietų neturėjusius darbdavius, buvo pasirašyta 30 sutarčių. Tiesa, 7 jaunuoliai prisipažino, kad net neperskaitė dokumentų, ant kurių pasirašė.

Anot Užimtumo tarnybos specialistės, 14-15 m. jaunuoliams vis dar trūksta apie tai žinių, bet nuo jų ir reikėtų pradėti galvoti apie pirmąjį darbą: „Profesijos specifiką, suvokimą apie darbą, bendravimo įgūdžius – visa tai puikiai išsprendžia savanorystė. Ja užsiimti skatina ir papildomi balai stojant į aukštąsias mokyklas.“

Žemaitijoje situacija ne itin skiriasi nuo sostinės. Telšių Jaunimo užimtumo skyriaus vedėja Vitalija Stasiulienė pripažįsta, kad darbdaviai šiame regione gali pasiūlyti tik darbą ūkiuose. Moksleiviams  tai nėra patraukti darbo alternatyva.

„Stebina mokinių požiūris į darbą: jie paliko kontaktus, pildė anketas dėl darbo vasarą ir labai norėjo dirbti. Pradėjus jiems siūlyti darbus, skambinti ar rašyti el. laiškus susidūrėme su kita realybe: telefonai buvo išjungti, į skambučius daugelis neatsiliepia. Iš 83 pageidavusių dirbti moksleivių pavyko susisiekti tik su septyniais“, – patirtimi dalijosi V.Stasiulienė.

11-12 klasių moksleivių atsakomybė – didesnė. Dauguma randa gyvenamąją vietą, darbus pajūrio kurortuose, kol dar vyksta pamokos.

Palangoje ir kituose pajūrio kurortiniuose miestuose situacija palyginti yra geresnė. Birželio pradžioje Klaipėdoje buvo organizuotas renginys moksleiviams ir darbdaviams. Visgi, anot Klaipėdos regioninio karjeros centro veiklinimo koordinatorės Anos Kuzminovos, šiame renginyje darbdaviai darbą siūlė tik 16-18 metų jaunuoliams: „Dėl baimių, nežinojimo, o gal nenoro sužinoti jauniausiems renginio dalyviams darbo pasiūlymų neatsirado. Tačiau jie galėjo konsultuotis su Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovais.“

Pajūryje nepilnamečiai dirba ledų pardavėjais, drabužių parduotuvių konsultantais, padavėjais, padavėjų padėjėjais, kambarinėmis, valytojais, vaikų stovyklų padėjėjais. Palangoje „Circle K“ degalinių tinklas siūlo ne tik įprastą darbo užmokestį, bet ir priedus, taip tikėdamiesi išlaikyti jaunus darbuotojus ir mokslo metų metu. Jei išdirbi 3 mėnesius, gauni 300 eurų, jei daugiau – priedas didėja.

Pajūryje daug dirbama ir savanorystės tema. Dar spalio mėnesį su moksleiviais A.Kuzminova apsilankė gyvūnų prieglaudoje.

„Buvo ašarų, šypsenų, bet keli gyvūnai susirado namus. Dalis moksleivių kiekvieną šeštadienį ir toliau rūpinosi gyvūnų gerove. Svarbiausia, kad ir savanorystės kryptį jaunuoliai rinktųsi pagal savo pomėgius: sporto organizacijose, socialinėje srityje. Juk tikslas – ne tik papildomas balas stojant į aukštąją mokyklą“, – pasakojo Klaipėdoje jaunuoliams profesinio orientavimo paslaugas teikianti specialistė.

Vasarą regioninių karjeros centrų specialistai ruošiasi naujiems mokslo metams. Užimtumo tarnybos specialistai įsitikinę: pirmiausia reikia paruošti mokinius darbui, o darbdavius supažindinti su teisiniu nepilnamečių įdarbinimo reglamentavimu. Svarbu ir tai, kad profesinis orientavimas – ne tik asmenybės testai, konsultacijos, ateities profesijų pažinimas, bet ir susipažinimas su darbu. 

Kitos naujienos

Namo viduje Alytaus rajone iš antro aukšto šeštadienį nukrito mažametis, apie 22 val. 30 min. Alytaus r. ...

Šį savaitgalį Alytaus kultūros centre vyks neeilinis renginys – Eurochestries Baltijos jaunimo orkestrų f...

Ar vaikams svarbūs mitybos klausimai? Su kokiomis problemomis, įpročiais, mitais gyvena vaikai ir...

Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka jaunimui dovanos neišdildomų kultūrinių įspūdžių ir pat...