Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas, siekdamas įvertinti gyventojų požiūrį į skiepijimąsi nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų, parengė anoniminę apklausą gyventojams (https://nvsc.lrv.lt/lt/paslaugos/nvsc-apklausos-1/gyventoju-apklausa-del-skiepijimosi). Ja siekiama įvertinti žmonių žinias apie vakcinas, nustatyti, kokios priežastys lemia sprendimą skiepytis ar ne, kokių abejonių turi tėvai, rinkdamiesi – skiepyti ar ne – savo vaikus pagal šalies vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.
Apie situaciją Alytaus apskrityje kalbame su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ramune Zeleniene. Ar esame aktyvūs skiepydamiesi? Ar skiepijami vaikai pagal rekomenduojamų skiepų sąrašą? Kokie skiepai yra labiausiai priimtini mūsų krašto žmonėms, o kokie atmetami?
Viena iš dažniausiai girdimų priežasčių, kad ligos, nuo kurių skiepijami vaikai, jau seniai išnykę, tad nėra reikalo skiepyti, ar tai tiesa? O gal geriau prasirgti tomis ligomis, nei skiepyti? Dar viena iš galimų neskiepijimo priežasčių – nuomonė, kad vakcinos suardo besiformuojantį vaikų imunitetą ir susargdina įvairiomis kitomis ligomis, pavyzdžiui, alergijomis, autizmo spektro sutrikimais ir panašiai. Ar yra pagrindo tokiems nuogąstavimams?
Skiepai – efektyviausia apsauga
R. Zelenienė atsako: „Skiepai – pati efektyviausia apsauga nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų”.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų kasmet paskiepijama vis mažiau vaikų, o tai, pasak specialistų, kelia grėsmę, kad šios ligos vėl taps dažnos ne tik tarp neskiepytų vaikų, bet ir visoje visuomenėje, mat didėja imuniteto neturinčių asmenų dalis.
NVSC Alytaus departamento specialistai informuoja, kad siekiant suvaldyti, pašalinti ir išnaikinti vakcinomis valdomas užkrečiamąsias ligas, Lietuvoje ir Europos regione įgyvendinami Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei Pasaulio sveikatos organizacijos tikslai – išlaikyti ne mažesnes kaip 90 proc. vaikų skiepijimo apimtis visoje šalyje ir kiekvienoje savivaldybėje, o nuo tymų ir raudonukės – ne mažesnes kaip 95 proc.
Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių naujagimiai, kūdikiai ir vaikai skiepijami valstybės lėšomis nuo 14 infekcijų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, B tipo Haemophilus influenzae, pneumokokinės, žmogaus papilomos viruso (skiepijami 11 metų mergaitės ir berniukai), rotavirusinės, B tipo meningokokinės infekcijų.
Sumažėjo skiepijimas
2022 m. įvertinus Alytaus m., Alytaus r. ir Alytaus apskrities vaikų skiepijamų Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijimo aprėptis nustatyta, kad:
sumažėjo skiepijimo aprėptys naujagimių skiepijamų nuo tuberkuliozės (BCG) vakcina;
Alytaus miesto naujagimių nuo tuberkuliozės 2022 m. paskiepyta 93,02 proc., palyginus su 2021 m. sumažėjo 3,7 proc.
Alytaus rajono naujagimių nuo tuberkuliozės 2022 m. paskiepyta 93,39 proc., palyginus su 2021 m. sumažėjo 5,5 proc.
Alytaus apskrityje naujagimių nuo tuberkuliozės 2022 m. paskiepyta 94,73 proc., palyginus su 2021 m. sumažėjo 3 proc., paskiepyta 94,73 proc. naujagimių.
sumažėjo skiepijimo aprėptys naujagimių skiepijamų nuo hepatito B infekcijos;
Alytaus miesto naujagimių nuo hepatito B infekcijos paskiepyta 2022 m. 92,06 proc., palyginus su 2021 m. sumažėjo 4,7 proc.
Alytaus rajono naujagimių nuo hepatito B infekcijos paskiepyta 2022 m. 92,56 proc., palyginus 2021 m. sumažėjo 6,3 proc.
Apskrityje naujagimių skiepijamų nuo hepatito B infekcijos paskiepyta 2022 m. 94,30 proc., palyginus 2021 m. sumažėjo 3,6 proc.
žemos 2 metų amžiaus vaikų skiepijimo aprėptys nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito;
Alytaus miesto 2 metų amžiaus vaikų nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito 2022 m. paskiepyta 90,89 proc., palyginus su 2021 m. aprėptys sumažėjo 5,5 proc.
Alytaus rajono 2 metų amžiaus vaikų skiepijimo aprėptys nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito 2022 m. palyginus su 2021 m. sumažėjo 8,5 proc.
Apskrityje 2 metų amžiaus vaikų, paskiepytų nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito (MMR1) – 90,42 proc., palyginus su 2021 m. skiepijimų aprėptys sumažėjo 5,7 proc. 2022 metais apskrityje liko nepaskiepyti 84 vaikai.
žemos kūdikių skiepijimo nuo rotavirusinės infekcijos aprėptys RV1 (iki 1 metų) – 86,04 proc.
žemos skiepijimo aprėptys 11 m. mergaičių nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos (ŽPV1) pirma vakcinos doze – 79,70 proc.
žemos 1 metų amžiaus vaikų skiepijamų nuo B tipo meningokokinės (MenBV3) – 87,34 proc.
Pažymėtina, kad pagrindinės žemų skiepijimo aprėpčių priežastys – tėvų (globėjų) atsisakymas skiepyti vaikus, vėlavimas ir neatvykimas skiepytis.
Tačiau 2022 m. apskrityje pakankamai aukštos skiepijimo aprėptys išlaikytos 1 metų amžiaus vaikų skiepijamų nuo hepatito B (HepB3) – 94,98 proc., 1 metų amžiaus vaikų skiepijamų nuo pneumokokinės infekcijos (PCV3) – 90,80 proc., 1 metų amžiaus vaikų skiepijamų nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito ir Heamophilus influenza (DTaP/IPV/Hib3) – 94,50 proc., 2 metų amžiaus vaikų skiepijamų nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito ir Heamophilus influenza (DTaP/IPV/Hib4) – 91,79 proc., 7 metų amžiaus vaikų skiepijamų nuo difterijos, stabligės, kokliušo ir poliomielito (DTaP/IPV5) –96,03 proc., 7 metų amžiaus vaikų skiepijamų nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR2) – 96,03 proc., 15 m. amžiaus vaikų skiepijamų nuo difterijos, stabligės ir kokliušo (Tdap6) – 90,38 proc., 16 m. ir 17 m. amžiaus vaikų skiepijamų nuo difterijos, stabligės ir kokliušo (Tdap6) – 96,64 – 97,21 proc., 12 metų mergaičių skiepijamų nuožmogaus papilomos viruso infekcijos (HPV1) – 93,75 proc. 7 – 8 metų amžiaus vaikų skiepijamų nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR2) – 96,10 – 97,25 proc.
Būtent tokios skiepijimų aprėptys leidžia suvaldyti užkrečiamąsias ligas ir apsaugoti gyventojus nuo vakcinomis valdomų infekcijų ir jų komplikacijų. Alytaus apskrityje 2020-2022 metais nebuvo registruota susirgimų nuo vakcinomis valdomų infekcijų.
Ligos sugrįžta
Mažėjant skiepijimo apimtims didėja grėsmė, kad ligos vėl sugrįš. Tokia situacija, kai kasmet lieka nepaskiepyta didelė dalis kūdikių ir vaikų, kelia grėsmę visuomenėje atsirasti šių ligų atvejams ir jų protrūkiams, mat taip formuojasi pažeidžiamų asmenų grupės. 2023 metais jau buvo diagnozuotas raudonukės atvejis, kurių Lietuvoje pasitaiko itin retai (nuo 2008 m. iki 2022 m. jų buvo tik 5), tačiau kurių galėtų ir turėtų nebūti iš viso, jeigu vaikai būtų paskiepyti laiku.
2022 m. užfiksuota 11 epideminio parotito atvejų, 7 hepatito B, 2 kokliušo, 1 raudonukės atvejis.
Svarbiausia – kolektyvinis imunitetas
Mažėjant vaikų skiepijimo apimtims, mažėja kolektyvinis imunitetas.
Jei paskiepijama pakankama gyventojų dalis, ligai sunku plisti net tarp tų, kurie nėra paskiepyti. Tie, kurie negali būti skiepijami ar atsisakė būti paskiepyti, saugomi reiškinio, vadinamo kolektyviniu imunitetu. Dažnai klaidingai manoma, kad sumažėjus sergamumui tam tikra infekcine liga, skiepytis nebereikia. Tačiau ligos sukėlėjas skiepijant neišnyksta, o pasiekus aukštą kolektyvinio imuniteto lygį, visuomenė tampa atspari infekcinės ligos sukėlėjui, todėl jam sunku toliau cirkuliuoti.
Mažėjant pasiskiepijusių asmenų skaičiui, mažėja kolektyvinis imunitetas visuomenėje ir labai išauga rizika susirgti užkrečiamosiomis ligomis tiems, kurie yra neskiepyti ar dar negali būti paskiepyti dėl amžiaus, pavyzdžiui, vaikams iki vienerių metų.
Geriau prasirgti tomis ligomis, nei skiepyti,- ar tai tiesa?
Skiepytis yra geriau nei susirgti ir įgyti imunitetą, nes persirgimo pasekmės gali būti liūdnos: paralyžius, kepenų funkcijos sutrikimai, kurtumas, plaučių uždegimas ir t.t.
Natūraliai susirgus komplikacijų, sunkios ligos eigos, mirties rizika yra daug kartų didesnė, negu po vakcinos. Tam ir buvo sukurta vakcinacija, kad išmokytume organizmą atremti grėsmę, supažindintume jį su konkrečiu sukėlėju.
Skiepijimo esmė – sužadinti kūdikio imuninės gynybos sistemas, nesukeliant žymesnių klinikinių požymių. Tam vartojamos vakcinos – natūralios substancijos, t. y. mikroorganizmai ar jų komponentai. Paskiepijus sužadinama visiškai natūrali imuninė reakcija, dauguma atvejų nesiskirianti nuo tos, kuri kyla sergant infekcine liga. Vaikai yra imunizuojami per kelis pirmuosius gyvenimo mėnesius, kadangi vakcinomis valdomomis ligomis užsikrečia būdami labai maži.
Ar vakcinos suardo besiformuojantį vaikų imunitetą ir susargdina įvairiomis ligomis?
Skiepai nesukelia autizmo. Vakcinos ir autizmas neturi nieko bendro, nors priešingas įsitikinimas yra vis dar gajus kai kuriose šalyse. Autizmas yra genetiškai paveldimas, tačiau niekaip nesusijęs su skiepu.
Siekiant apsaugoti Lietuvos gyventojus nuo difterijos ir stabligės, jų komplikacijų bei mirčių, vykdoma suaugusių asmenų revakcinacija valstybės biudžeto lėšomis. Didesnę riziką susirgti difterija ir stablige turi neskiepyti ar nepilnai paskiepyti nuo šių ligų asmenys, o taip pat gavę pilną vakcinacijos kursą, bet laiku nepasiskiepiję palaikomąja vakcinos doze. Imunitetas nuo difterijos ir stabligės trunka apie dešimt metų. Visiems suaugusiems, vyresniems nei 26 metų amžiaus asmenims, norintiems pasiskiepyti nuo difterijos ir stabligės, rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją. Vakcina yra saugi, veiksminga, gerai toleruojama, povakcininiai reiškiniai stebimi retai.
Alytaus apskrities gyventojai pakankamai noriai skiepijasi erkinio encefalito vakcina. Per šių metų pirmą pusmetį įskiepyta 12 120 vakcinos dozių, tai daugiau nei per 2022 m. tą patį laikotarpį (10 717).
Asmenys, priklausantys rizikos grupėms, skiepijami nuo pneumokokinės infekcijos, gripo valstybės lėšomis.
Iškilus klausimams ir abejonėms dėl skiepų saugumo ir efektyvumo, patariama kreiptis į šeimos gydytojus ir gauti patikimą, mokslu paremtą informaciją į iškilusius klausimus.
Projektas „Miesto informatorius“ dalinai finansuojamas Journalism Fund Europe
