Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Rss 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox ARATC vadovas Algirdas Reipas pasakoja apie kylančias rizikas įmonėms, pagalbą Ukrainai, didžiulę infliaciją ir labai aukštas energijos kainas. Apie statomą papildomą saulės baterijų parką ir sąnaudų sumažinimą. Pasak Algirdo metai buvo įdomus, bet vargu ar kas norėtų į juos grįžti. Klausykite pokalbio „Savaitės temoje“.
Ir prieš šventes primename, kad kelias į visus, prieš šventes sutvarkytus, išpuoštus, dovanų pilnus, namus veda pro kiemą ir visiems norėtųsi, kad tas kiemas irgi būtų švarus!
Todėl: nedėkite atliekų prie konteinerių! Popierines dėžes suplėšykite, o jei ne – įsimeskite į bagažinę ir nuveškite į rūšiavimo centrą. Nebūtina specialiai važiuoti – galima užsukti pakeliui į parduotuvę – rūšiavimo centrai dirba ir šeštadieniais! Atliekų tvarkytojai, beje, irgi dirba kasdien, bet paskui kiekvieną ne vietoje išmestą dėžę ar šiukšlių maišą jie nesuspėja.
Dovanų pakavimas, kaip ir pačių dovanų pirkimas, dar vienas prieššventinis malonumas. Tačiau koks džiaugsmas išpakuoti dovanas, o po to kalnus popieriaus ir kitų pakavimo elementų mesti į atliekų konteinerius?
Reikėtų nepamiršti, kad susidariusias dovanų pakavimo atliekas reikia tinkamai rūšiuoti. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurios pakavimui naudojamos medžiagos sunkiai arba išvis neperdirbamos. Skaičiuojama, kad kasmet sunaudojamas pakavimo popierius galėtų apjuosti Žemės planetą per pusiaują 150 kartų. Visos šios atliekos vėliau nukeliauja į atliekų konteinerius. Dovanas galima supakuoti pigiai ir tvariai, nepaliekant kalnų atliekų. Visų pirma, apsižvalgykite savo namuose – gal turite senų dovanų maišelių, nebenešiojamų skarelių, drabužių ar medžiagų skiaučių. Tai daiktai, kurie puikiai tiks dovanų pakavimui. Jei turite senų laikraščių, plakatų ar pirkinių maišelių – jie taip pat gali pasitarnauti.
Vietoje plastikinių virvelių galima panaudoti namuose esančius storesnius siūlus, o kaspinus pakeisti natūraliais elementais – kankorėžiais, eglės šakelėmis, cinamono lazdelėmis ar džiovinto apelsino griežinėliais. Jei dovanojate maisto produktus, juos galite sudėti į seną dėžę ar pintą krepšį.
Kaip per didžiąsias metu šventes nepamiršti tvarumo?
Kalėdos – tai šventė mums, tačiau svarbu nepamiršti, kad jos neprivalo būti našta gamtai. Kiekvienas iš mūsų gali žengti bent po nedidelį žingsnį link tvarių sprendimų: pasirenkant ir puošiant eglutę, renkantis kalėdines dekoracijas, perkant ir pakuojant dovanas, ruošiant vaišių stalą. Internete galima rasti daug įvairių ir puikių patarimų – tad belieka nors keletu jų pasinaudoti ne tik kuriant šventinę atmosferą, bet ir prisidedant prie gamtinių išteklių tausojimo, švaresnės aplinkos išsaugojimo.
Per Kalėdas žmonės taip pat išmeta daug maisto atliekų. Kaip to išvengti?
Dar vis įprasta tradicija švenčių stalą nukrauti gausiomis vaišėmis, įvairiais patiekalais, tačiau dalis maisto vėliau atsiduria šiukšlių dėžėse. Tyrimai rodo, kad už daugiau nei pusę išmetamo maisto būtent ir yra atsakingi namų ūkiai. Preliminariais skaičiavimais, kiekvienas Europos Sąjungos gyventojas kasmet išmeta apie 173 kg maisto, o kiekvienas lietuvis – apie 60 kg maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas. Irdamos maisto atliekos išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas, o jei jos netinkamai tvarkomos, prarandami ir gamtiniai ištekliai. P rieš planuojant gaminti maistą šventiniam stalui, reikėtų pagalvoti, kiek žmonių jį valgys ir kokio dydžio turėtų būti porcijos. Jei norite išsaugoti tradicijas ir gaminti daugiau patiekalų, įvertinkite, kurie patiekalai bus suvalgyti iš karto, o kurių tik paragausite ir jų gaminkite mažiau, kad vėliau jie neatsidurtų šaldytuve, o vėliau – ir šiukšlių dėžėje.
