Baltarusija negali būti pamiršta Ukrainos sąskaita

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

„Viena mirtis – tai tragedija, milijonas mirčių – tai statistika“, – sakė putino ideologinis senelis Stalinas. Kiekviena lietuvio ir lietuvės žūtis Sibire ar KGB kalėjimuose mums nėra statistika, o žiauri šeimų ir ištisų kartų tragedija. Su tokia pat empatija turėtume vertinti ir tai, kas tebevyksta Baltarusijoje bei Ukrainoje.

Už ką kovoja, tą ir praranda.

1. Žodžio laisvė: už Baltarusijos režimo kritikavimą dėl įsitraukimo į rusijos karą Ukrainoje – teisiškai įsigaliojęs mirties bausmės taikymas.
2. Šviesi vaikų ateitis: mažiausiai 2 150 ukrainiečių vaikų, įskaitant našlaičius, buvo perkelti iš rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų į Baltarusiją, kur buvo rusifikuojami ir indoktrinuojami.
3. Branduolinis saugumas: nesaugi Astravo atominės elektrinė ir Baltarusijoje dislokuoti taktiniai rusijos branduoliniai ginklai.
4. Politinės laisvės ir teisės: daugiau kaip 1 500 asmenų tebėra kalinami dėl politinių priežasčių, jiems klastojami kaltinimai ir beveik 100 Baltarusijos teisininkų panaikintos licencijos.
5. Judėjimo laisvė: dėl nuolatinės migracijos ir prekybos žmonėmis instrumentalizavimo bei FR4978 lėktuvo nutupdymo teroristinėmis priemonėmis, kaimyninės valstybės (tarp jų ir Lietuva) privalėjo imtis griežtesnių saugumo priemonių. Dėl to apsunkėjo anksčiau egzistavęs kelias baltarusiams patekti į Europos Sąjungą, prašyti prieglobsčio ar teisės laikinai gyventi.
6. Laisvoji rinka: planinės ekonomikos atkartojimas, privataus turto konfiskavimas, verslų žlugdymas.
7. Pilietinė visuomenė: išregistruota daugiau nei 1 000 nevyriausybinių organizacijų, uždaryti šimtai žiniasklaidos priemonių, persekiojami kultūros veikėjai.
8. Tautinė tapatybė: už baltarusių kalbos vartojimą viešumoje ir istorinių Baltarusijos simbolių, tokių kaip, baltos, raudonos vėliavų bei Vyčio, naudojimą – sulaikymai ir laisvės atėmimo bausmės

Ir tai tik 8 punktai. Pasukus 8, gauname begalybės ženklą. O ir šis sąrašas – be pabaigos. Kiekvienas galime prisiminti istoriją, kuri labiausiai sukrėtė per laikotarpį nuo 2020 m. neteisėtų Baltarusijos prezidento rinkimų. Jau net nekalbu apie žiaurumus, kurie kruvinomis rašistų rankomis tęsiasi Ukrainoje. Mūsų gyvenimas, panašu, ir toliau normalizuojasi. Bent jau mūsų galvose. Rečiau tikriname telegramus ir sekame fronto naujienas. Tai natūrali reakcija. Visgi priprasti prie to, kas vyksta kaimynystėje, svarbiausia, neturėtų politikai. Iki Prezidento ir Europos Parlamento (o vėliau ir Seimo) rinkimų likus mažiau nei 9 mėnesiams, turime labai aiškiai užduoti tam tikrus klausimus būsimiems (ne)lyderiams ir į šias pozicijas vinguriuojančioms žuvelėms.

Ponia Bilija (vardas išgalvotas), ar galite užtikrinti, kad nei vienas euras, skiriamas Ukrainai, o taip pat ir Lietuvos gynybai, nenueis pensijų didinimui? Pone Ignacijau (vardas išgalvotas), ar „palaidodamas Baltarusiją“, laidotumėte paramą ir demokratinės Baltarusijos opozicijos lyderiams? Pone Sauneli (vardas išgalvotas), ar tiesiog užsiimate demagogija, ar vis dėlto sutinkate su savo išsakyta mintimi, kad 2020 metais Vakarai, įskaitant Lietuvą, sąmoningai nenorėjo padėti „protingais patarimais“ Baltarusijos opozicijai, kai pats (galimai) užėmėte vieną svarbiausių postų valstybėje?

Žinoti Lietuvos vietą tarptautinėje erdvėje. Baltarusijos kelias į Vakarus, rodos, tik tolsta, bet, tikiu, kad išliks matomas horizonte tol, kol pilietinė visuomenė ir jos lyderiai bus aktyvūs bei drąsiai kovos už demokratinės Baltarusijos viziją. Šiai kovai tęsti reikalingas tarptautinis palaikymas Baltarusijos piliečiams ir jos opozicijai, veikiančiai šalyje ir užsienyje. Mūsų, kaip svarbios geopolitinės aktorės regione, užduotis nėra imtis radikalių priemonių. Reikia suprasti mažų žingsnių prasmę ir su pasididžiavimu tai tęsti.

Trečiadienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen skaitė metinį pranešimą, o Lietuvos europarlamentaro P. Auštrevičiaus pristatytas pranešimas apie Europos Sąjungos santykius su Baltarusija susilaukė absoliučios daugumos palaikymo. Tarp šių dviejų reikšmingų įvykių žodį Strasbūre tarė ir demokratinės Baltarusijos lyderė S. Cichanouskaja. Ji sureagavo į Baltarusiją valdančio A. Lukašenkos įsaką šalies ambasadoms nebeišduoti pasų ir jų nepratęsti. Tai reikštų, kad į užsienį pabėgusiems jo kritikams gali grėsti ne tik persekiojimas ar įkalinimas, tačiau ir reali mirties bausmė. S. Cichanouskaja pranešė, kad kitais metais Baltarusijos demokratinės jėgos pradės išdavinėti Baltarusijos pasus, kurie patvirtins asmens baltarusišką pilietybę ir leis tremtyje gyvenantiems baltarusiams laisvai keliauti. O ką siūlyčiau daryti mums?

Vertinti rizikas, bet būti nuosekliems. Baltarusija negali būti pamiršta Ukrainos sąskaita, o dėmesys Ukrainai negali būti nuslopintas Baltarusijos sąskaita. Demokratinė Baltarusijos opozicija tinkamai nefunkcionuos be Vakarų paramos. Sovietų Sąjungos okupacijos metu užsienyje veikusios Baltijos šalių Vyriausybės veikė tokiu pačiu principu ir paramos, laimei, sulaukdavo.

Išlaikykime solidžią Lietuvos laikyseną Baltarusijos ir Ukrainos klausimais. Užduokime teisingus klausimus politikams. Teikime intelektinę, diplomatinę ir finansinę paramą Ukrainai bei Baltarusijai. Demokratinės Baltarusijos opozicijos pasų išdavimas nebus galimas be vieningos Europos laikysenos, tad įvairiapusės paramos teikimą turi tęsti visa Europa. Tęsti ne vardan tęsimo, o tam, kad Europa tęstųsi nuo Lisabonos iki Minsko. Kada ir ar tai įvyks – kol kas neaišku. Nėra reikalo spėlioti bei užsiimti būrimu iš kavos tirščių, kai geriama žalioji arbata.

Aišku yra viena. Po Ukrainos pergalės pokyčiai ateis ir į Baltarusiją. Kiek teigiami jie bus, priklausys nuo demokratinių valstybių pagalbos ir investicijų į už vakarietiškas vertybes kovojančias visuomenes. Tad nesustokime. Slava Ukraini! Zhyvie Belarus!

Apie autorių. Edvinas Česnulis yra magistrantūros studijų Europos ir visuomenės programos studentas Oksfordo universitete. Šiuo metu stažuojasi Europos Parlamente. Anksčiau atliko praktiką LR krašto apsaugos bei ekonomikos ir inovacijų ministerijose. Domisi Europos Sąjungos užsienio politikos, propagandos, dezinformacijos bei populizmo temomis.