Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Pilkosios žąsys yra artimieji migrantai, vėlai išskrendantys iš Lietuvos, bet parskrendantys iš žiemojimo vietų anksčiausiai. Nenustembame, kai šie paukščiai pasirodo Žuvinte iškart po naujųjų, jei tik atšyla. Tiesa, grįžus šalčiams, jos taip pat sėkmingai gali išskristi ten, kur geresnės sąlygos sulaukti tikro pavasario. Dabar Žuvinte yra apie 10 000 žasų FM99 sakė ekologas Arūnas Pranaitis.
Dar nepatekėjus saulei, Žuvinte išgirsi įvairiausių balsų, bet garsiausiai klega, gagena gausiausios pilkosios žąsys. Be jų, šiemet stebime ir kitas – baltakaktes, taigines ir želmenines. Įprastai pirmosios žąsys saulėtekio ežere nelaukia, vos švintant būrys po būrio kyla iš švendrynų į ežero atvirumas, dar kurį laiką plūduriuoja garsiai bendraudamos, kol galiausiai pasigirsta iš ežero kylančių paukščių sparnų švilpesys. Atskiri žąsų būriai skuba rikiuotis voromis, linijomis ir sklinda visomis kryptimis, kartais gausiau į vieną ar kitą ežero pusę link laukų, kur už kelių kilometrų nuo ežero praleis didžiąją dienos dalį – iki kas nors neišbaidys arba pačios parskris pasnūduriuoti ežere.
Migruojančios žąsys turi pakankamai maisto aplinkiniuose laukuose. Žąsys Žuvinto biosferos rezervate yra viena pačių įsimintiniausių paukščių grupių, suteikiančių šiai saugomai teritorijai ypatingo išskirtinumo. Pirmosios ryto valandos šių paukščių stebėtojams yra pačios tinkamiausios. Vidurdienį, kai žąsys laukuose, Žuvinto ežeras atrodo gan ramus ir tuštokas. Jis atgyja tik vakare, kai danguje link ežero pasipila voros klykaujančių žąsų. Didelė dalis jų parskrenda visai sutemus.
